visokybes : PIRMAS

Kalendorius

2008

Gegužė

visokybes / PIRMAS / 2008 / Gegužė

Grupės

ĮDOMUMAI (186) , GRAŽUMAI (273) , LINKSMUMAI (170) , RINKINUKAI (84) , SENIENOS (125) , KEISTUMAI (182) , BĖDOS (147) , SKAITALAI (711) , KRONIKA (1)

Grupių apžvalga

Įrašai

TV BRAZILIJOJE (TINKA IR LIETUVAI)		Įdėjo:
Seksas, smurtas ir debilizmas klesti visuose kanaluose: kovodamos dėl žiūrovų ir reklamos milijonų, privačios Brazilijos TV stotys nesigėdydamos juodina viena kitą ir rodo menkavertę produkciją. . Kai milžiniška Brazilijos TV žiūrovų auditorija sekmadienio popietę užsidariusi sėdi prie TV ekranų, “TV Globo” ir SBT kanaluose prasideda valgymo metas: žinomi aktoriai ragauja ryžius ir žuvies gabalėlius nuo nuogut nuogutėlių jaunų damų kūnų. Paskui ant žemės nusileidžia grupė vien tik sunkiais auliniais batais apsiavusių parašiutininkių. Per studijos sceną nustriksi pusnuogės keturmetės mergaitės. Prieš filmuojančią kamerą žymus vyriškis tol galynejasi baseine su blondine, kol jai nusmunka maudymosi kostiumėlio kelnaitės. . Rungdamiesi dėl žiūrovų, Brazilijos televizininkai pamiršo ir gailestį, ir gėdą: geriausiu transliavimo laiku SBT laidoje “Aqui Agora” (Čia dabar) rodo savižudės šuolį į mirtį. “TV Manchete” žiūrovai kasdien kartu su policija eina gaudyti nusikaltėlių. Jie patiria, kaip įstatymo ranka grasina nusikaltėliui kankinimais, jeigu jis tučtuojau neprisipažins. . Seksas, nesąmonės, primityvus smurtas ir agresija nulemia scenarijų. Sektų laidos “Rede Record” vedėjas Carlosas Massa, pramintas “Ratinho” (Žiurkele), brutualiais vaizdais audrina liaudies sielą. Mosuodamas gumine lazda, jis gina mirties bausmę: “Suvedžiotojas – gyvulys, jis turi mirti, supūti”, - griaudėja vedėjas. Tokie neapykantos prasiveržimai yra įmanomi TV sistemoje, kuri neturi jokios kontrolės institucijos ir etinių normų. . Daug žiūrovų turi ir “TV Globo” laida “Voce decide” (Jūs sprendžiate), kurią TV stotis jau pardavė daugiau kaip trisdešimčiai šalių. Publika nuolat balsuoja dėl morališkai painių klausimų, pvz., ar aukso puodo radėjas turįs praturtėti pats, ar atiduoti pinigus kokiems nors našlaičių namams. Didžioji žiūrovų dauguma tokiais atvejais pasisako už egoizmą. . Žiūrovai ir reklamos klientai reikalauja populiarių Brazilijos privačios TV spektaklių. Prasčiausios, bjauriausios ir nešvankiausios scenos sutraukia daugiausia žiūrovų. Laidų vedėjai monitoriuje gali matyti žiūrovų skaičių. Konkurentų spaudimas ir kova dėl metinio 3 mlrd JAV $ pelno už reklamą verčia juos tuoj pat reaguoti į sumažėjusį žiūrovų skaičių – rodyti dar daugiau nuogų kūnų, dar daugiau kraujo, dar daugiau smurto. Šiurpus užburtas ratas. . Anksčiau sunku buvo numatyti, kad Brazilija galėtų sukurti tokią TV kultūrą, kurią neperdedant galim pavadinti anarchistine. Dešimtmečius jai, valdomai karinės diktatūros, teko kovoti su griežčiausia cenzūra. “Vėliausiai nuo 1964 metų karinio pučo TV buvo pradėta ekstensyviai naudoti tuometinių valdovų tikslams”, - tvirtina Thomas Kirshas iš Hanso Bredowo instituto. Sistema turi savotišką poveikį, nes TV padarė įtaką politikai. “Nueita taip toli, kad dauguma brazilų net laiko TV Globo vadovą Roberto Marinho slaptu Brazilijos valdovu”. . TV Globo šiandien vaidina išskirtinį vaidmenį Brazilijos žiniasklaidoje. Galbūt čia prisidėjo “geri santykiai” su karine vyriausybe ir “Time Life” pagalba startuojant. Nuo 1962 metų JAV žiniasklaidos koncernas sukimšo nemažai milijonų kruzeirų į šią TV stotį. Tačiau pelno susisemti jam nepavyko, nes dėl teisinių konfliktų sutartis buvo nutraukta. . Vis dėlto “TV Globo” po finansinės injekcijos sugebėjo iškilti iki ketvirtos pagal dydį pasaulyje TV įmonės – po JAV gigantų CBS, ABC ir NBC. 9 konglomeratui priklausančios TV stotys, 90 kitų pagal sutartį dirbančių stočių ir daugiau kaip 1000 retransliuotojų rūpinasi, kad programas matytų visa šalis. Kas antra iš 42 mln šeimų kasdien žiūri “TV Globo” . . Didžiąją “TV Globo” ir kitų komercinių kanalų programų dalį sudaro ilgiausi “muilo operų” serialai, tokie kaip “Vergė Izaura” . Jų viena serija atsieina iki 100 000 $, tad brazilų širdį veriančios istorijos yra žymiai brangesnės už JAV “muilo operas”. Ši pramogų forma Brazilijoje yra tokia populiari, kad jų serialuose kartais pasirodo net senatoriai ir didelės žvaigždės. . Šalyje, kur televizorių daugiau nei šaldytuvų (160 mln gyventojų turi per 32 mln TV), vidutinis žiūrėjimo laikas stulbina: net 7 valandomis ilgiau nei JAV. . Reklamos strategai suvokė savo galią ir be saiko ja naudojasi. TV įstatymas leidžia 3 minutes reklamos kas 15 minučių, o už piktnaudžiavimą nebaudžiama. . Programa pirmiausiai orientuota į žemesnių socialinių sluoksnių žiūrovus ir derinama prie jų skonio. Nors vyriausybė, kaip ir anksčiau skatina politiškai palankias laidas, o kitų nevaržo, tačiau vadinamosioms pramoginėms programoms faktiškai nėra jokio reglamento. . Ten, kur jaunimą saugantys įstatymai nurodo privalomas taisykles, geriausiu laiku leidžiama mušti, pjauti ir prievartauti. Kartais protestuoja katalikų dignitoriai, bet kai kritikams leidžiama išsakyti savo mintis per valstybinę TV, juos žiūri visai ne tie žmonės. . Pagal JTO tyrimus, Rio de Ženeiro valstybinių mokyklų moksleiviai pernelyg anksti pradeda savo seksualinį gyvenimą, vidutiniškai 12 metų ir 8 mėnesių. 15% moksleivių per pusmetį turi daugiau nei 4 partnerius. Kadangi apsaugos priemonės nėra paplitusios, dramatiškai didėja AIDS sergančių vaikų ir nėščių mergaičių skaičius. 25% būsimųjų Rio motinų yra nepilnametės.		arnis 658 d atgal
Komentarai: 1 Grupė: SKAITALAI	Peržiūrėjo: 642
APIE REKLAMĄ		Įdėjo:
Biznio biznis – taip dažnai vadinama prekybinė reklama. Daugelyje Vakarų Europos šalių reklamai išleidžiama 1-1,5 %, o tokiose valstybėse kaip JAV ir Šveicarija, daugiau kaip 2,5% nacionalinių pajamų. JAV reklamai skiriama tik perpus mažiau nei švietimui. . Reklamai siekiama panaudoti visus informacijos kanalus. Ypač naudinga pasitelkti radiją ir TV. Reklamos transliavimo laikas daugelyje šalių normuojamas, tačiau TV kompanijos siekia jį išplėsti, nes už vieną minutę gaunama iki 50 000 $. . Didelė reikšmė teikiama spausdintai reklamai, kuri dažniausiai susideda iš 3 dalių. Pirma dalis turi atkreipti dėmesį, antra – atskleisti prekės privalumus, trečia – skatinti ją įsigyti. . Daug reikšmės skiriama reklaminiams laiškams, kurie rašomi taip, kad atitiktų pirkėjo interesus. Kai kurios reklaminės firmos vyrams rašo laiškus spausdinimo mašinėle, o moterims – ranka, nes taip intymiau. Vien JAV pašto tarnybos kasmet pirkėjams pasiunčia 16 mlrd reklaminių pranešimų ir, kad jie pasiektų adresatus, išleidžia 190 mln $. . Reklamai kurti ruošiami kvalifikuoti darbuotojai. Reklamos kursas dėstomas daugelyje JAV aukštųjų mokyklų, o komercinėse jam kasdien skiriama po 30 min. reklamos biznyje dirba ištisa psichologų armija. Psichologija pasitelkiama reklamos efektyvumui didinti, todėl pastaroji dažnai ir apibūdinama kaip psichinių dirgiklių grandinė. . 1905 vokiečių filosofas B. Vitesas bandė išsiaiškinti, kodėl reklama pasiekia savo tikslą, nors žmonės jį ir žino. Jau tada filosofas priėjo išvadą, kad reklama veikia ne žmogaus sąmonę, bet pasąmonę. . Prekybinė reklama daugiausiai remiasi Froido teorija, vadinamąja psichoanalize. Froidizmas pabrėžia, kad svarbiausias žmogaus elgesio variklis yra nesąmoningi potraukiai, kurie menkina protinės veiklos reikšmę. Froidas teigia, kad egzistuoja ypatingas psichinis išstūmimo mechanizmas. Jo esmė ta, kad bet kuris žmogaus neįgyvendintas siekimas išstumiamas iš jo sąmonės į pasąmonę. Pagal teorijos autorių, tai individo elgesiui reikšminga, kai jis yra vartotojo vaidmenyje. Froidas siūlo blokuoti sąmonę ir daugiau skirti dėmesio išstūmimo mechanizmui. Psichoanalizės formos ir procesai kruopščiai nagrinėjami ir panaudojami prekybinėje reklamoje. Štai keletas pavyzdžių. . Reklamos specialistai ypač daug dėmesio skiria pirkėjų motyvacijai. Atsižvelgiama ne tik į tuos pirkėjo motyvus, kuriuos žmogus atskleidžia, bet ir į tuos, apie kuriuos jis nenori kalbėti (pavydas, egoizmas, siekimas būti pranašesniu, išpuikimas ir t.t.). Atkreipiamas dėmesys ir į visiškai neįsisąmonintus motyvus. Reklamos specialistai teigia, kad pasąmonė yra aktyvesnė už sąmonę, motyvuojant žmogaus elgesį. . Reklama mėgina pasinaudoti įvairiomis žmogaus silpnybėmis: baime, agresyvumu, domėjimusi seksu, kaltės jausmu, vienatve ir kt. Ypač daug dėmesio skiriama seksui ir ypač tokioms detalėms, kurios automatiškai užsifiksuoja pirkėjo sąmonėje. Orientuotis į seksą reklamoje imta dėl dviejų priežasčių. Pirma, dėl įtakos froidizmo teorijos, pagal kurią dalis žmogaus pasąmonės labiausiai jautri giminės pratęsimo instinktui. Antra priežastis atspindi šiuolaikinės vartotojiškos visuomenės charakterį ir padidėjusį jos erotiškumą. . Prekėse bandoma rasti seksualinių simbolių. JAV psichologinės motyvacijos instituto direktorius E. Dichteris vienoje automobilių firmų atliko tyrimus, pavadintus “žmona prieš meilužę”. Šių tyrimų paprašė vienos autogamybos firmos savininkai. Jie pastebėjo, kad vyrai visada būriuojasi apie šiuolaikinius mažagabaričius automobilius ir beveik niekad nesustoja prie gremėzdiškų senesnių mašinų. Todėl firma padidino nedidelių mašinų gamybą ir… patyrė nuostolių. Apklausęs pirkėjus vyrus, Dichteris priėjo išvadą, kad jiems būdinga žavėtis gražiomis, grakščiomis, smagiomis moterimis, bet veda nelabai pastebimas, darbščias, mokančias šeimininkauti merginas. Tačiau romantiškos mintys apie kokią nors kitą, nepanašią į žmoną moterį neapleidžia jų visą gyvenimą. Tyrimų pagrindu Dichteris nustatė, kad šitaip vyrai renkasi ne tik moteris, bet ir automobilius, ir pasiūlė sukurti naują automobilį: praktiško ir madingo modelio sintezę. Šis automobilis buvo labai perkamas. . Manipuliuojant žmogaus sulpnybėmis, naudinga nepamiršti jų prestižo. Pvz., froidistinės teorijos įtakoje daugelis reklamos specialistų automobilio galingumą supranta kaip jo savininko lytinio aktyvumo išraišką. Kai kurie Vakarų psichologai teigia, kad dalis vyrų naujus automobilius perka būtent savo vyriškumui pademonstruoti. . Nevienodai efektyvus reklamai ir rūpinimasis pirkėjo sveikata. Pvz., reklaminis pranešimas Prancūzijoje, kad tam tikra dantų pasta padės išvengti karieso, nebus vartotojui toks įtikinamas kaip JAV, nes prancūzai mažiau už amerikiečius linkę galvoti apie savo dantų stiprumą. Olandai ypač rūpinasi savo sveikata, prancūzams svarbiau maisto skonis, o olandams – jame esantys vitaminai ir kalorijos. . Reklamoje daug dėmesio skiriama vaikams. JAV propagandos instituto įkūrėjas K. Mileris yra pasakęs: “Jeigu norite ilgai užsiimti savo bizniu, pripratinkite milijonus vaikų, kurie netrukus taps suaugusiais, pirkti jūsų prekes”. Tam tikslui firmos negaili pinigų. Pvz., Fordo kompanija finansavo filmą “Amerikietiškas kelias” (apie automobilių istoriją). Kompanija “Dženeral elektrik” paskyrė lėšų sukurti filmui “Šviesos istorija”. Šie filmai buvo perduoti mokykloms nemokamai. Tokiu būdu milijonams vaikų siekiama sukurti sąlyginį refleksą pirkti. Reklamos įtaką vaikams plačiai tyrinėjo psichologas P. Ledžinsas. Apibendrindamas tyrimų rezultatus, jis pabrėžė, kad po reklamos transliavimo 90 iš 100 vaikų prašo pirkti siūlomą prekę. . Reklama savo įtaka mėgina panaudoti žmogaus nepasitikėjimą ateitimi. JAV psichoanalitikai išaiškino, kad pirkdami milžiniškus šaldytuvus “fryzerius”, amerikiečiai pasąmonėje perka dvasios ramybę, nes didelės maisto atsargos vartotojo sąmonėje stiprina pasitikėjimą, nors tokius didelius šaldytuvus eksploatuoti buityje ir neracionalu. . Psichoanalitikų teigimu gerų rezultatų duoda žaidimas jausmais. Menkai buvo perkamas firmos “Mogen Deivid” vynas. Reklamos specialistai nutarė jį pirkėjams siūlyti susiedami vyno ir namų sąvokas. Vyną imta taip reklamuoti: “Seni geri laikai. Namai, gimtieji namai. Ir vynas, kurį gamino jūsų senelė”. Po tokios reklamos vyno buvo parduota dvigubai daugiau. Reklamai firma paskyrė net 2 mln dolerių. . Reklama prideda prekėms vadinamųjų papildomų psichologinių vertybių, sukuria jų imidžą, kuris įsitvirtina pirkėjo pasąmonėje arba sąmonėje ir tampa motyvu, renkantis prekę. Kuriant prekės imidžą, siekiama, kad žmogus pirktų ne pačią prekę, bet pažadus, viltis, galimybes. Dažnai apeliuojama į pirkėjojausmus, prestižą. Taip cigaretės “Malrboro” – ne paprastos, o gaminamos iš Virdžinijos tabako ir skirtos tikriems vyrams, automobilis “Olsmobil” – ne šiaip brangi mašina, ja važinėja turintys “jaunas širdis” ir t.t. JAV pirkėjui techninių automobilio savybių aprašymas nepalieka įspūdžio, kaip jo imidžas. Sociologų nuomone, po gaubtu pažiūri vos 3 proc pirkėjų. . Dažnai rinka užverčiama vienodomis prekėmis, bet reklama gudriai jas diferencijuoja. JAV standartų biuro direktoriaus H. Berdžesio nuomone, jau prieš keletą dešimtmečių šalyje buvo priskaičiuojama 10 000 miltų, 300 ananasų, 1000 konservuotų persikų rūšių ir t.t. aprūpinant prekes skirtumais, išleidžiama šimtai mln dolerių. . Siekiant suaktyvinti prekybą, naudojamos įvairios priemonės. Parduotuvės organizuoja koncertus, varžybas, konkursus, žaidimus, šventes, kviečia įžymybes ir t.t. jei kažkas parduodama moterims, nemokamai dalijami kosmetikos komplektai. Per varžybas, konkursus nugalėtojams skiriamos premijos. Visa tai paglosto žmonių savimeilę ir skatina pirkti.		arnis 658 d atgal
Komentarai: 0 Grupė: SKAITALAI	Peržiūrėjo: 954
ĮVYKIS TENBRIDŽ VELSE		Įdėjo:
Ponia Šarlota V. – pensininkė, gyvenanti su savo vyru netoli Tenbridž Velso, Kento grafystėje Anglijoje. Ponia V, turėjusi ganėtinai miglotą supratimą apie antgamtinius reiškinius, panorėjo, kad jos pavardė būtų išsaugota paslaptyje, kad būtų išvengta žioplių dėmesio. Ji gyveno gana uždarai. Kartą per savaitę kartu su vyru lankėsi vist draive – kur kelios grupės susirenka drauge kieno nors namuose pažaisti visto. Vistas – kortų žaidimas keturiems žmonėms, panašus į bridžą, kur reikia rinkti taškus. Be šių išvykų ir rytmetinių kelionių į Tenbridž Velsą jiedu retai palikdavo savo kotedžą. . Antradienį, 1968 metų birželio 18, ponas ir ponia V. Leidosi į miestą pirkinių. Jie išsiskyrė miesto centre, kad kiekvienas nusipirktų, ko jam reikia, susitarę susitikti vėliau ir išgerti po puodelį kavos Haistrito universalinės parduotuvės restorane. . Ponia V. apsirūpino savo įprastomis savaitinėmis atsargomis ir dar nutarė nusipirkti dėžutę smėlinių sausainių, kurie turėjo tapti prizu vist draive. Taip ir neišsirinkusi tinkamos dėžutės parduotuvėse, kuriose ji paprastai lankydavosi, ji užėjo į nedidelę savitarnos krautuvėlę, kurios ji anksčiau nežinojo. Ten paklausė pardavėjo, ar neparsiduoda jai reikalinga dėžutė. Dėžutės nebuvo. Kad neišeitų tuščiomis rankomis, ponia V. Išsirinko dvi dėžutes koncentruotos sriubos ir apsidairė, ar nėra ant lentynų dar ko nors jos skonio. Tada ir pastebėjo angą sienoje sau iš kairės. Tai buvo įėjimas į stačiakampį kambarį, iš pirmo žvilgsnio – 7x4 metrų dydžio, apmuštą raudonmedžiu, kad smarkiai kontrastavo su chromo ir plastiko parduotuvės apdaila. . „Raudonmedis pridavė patalpai sunkumo. – prisiminė ponia V. – aš nepastebėjau ten langų, tačiau kambarys buvo apšviestas elektros lemputėmis mažuose plafonuose iš tonuoto stiklo. Kambaryje netoli įėjimo pamačiau dvi poras, apsirengusias XX amžiaus vidurio stiliumi ir iki šiol aiškiai prisimenu vienos moters drabužius. Ant galvos jai buvo smėlio spalvos fetrinė skrybėlaitė, papuošta iš kairės pusės tamsaus kailio lopinėliu, jos paltas irgi buvo smėlio spalvos ir pakankamai madingas, tačiau kiek ilgokas 1968-iems metams“. Ponia V. taip pat pastebėjo pustuzinį tamsiais išeiginiais kostiumais vilkinčių vyriškių, kurie sėdėjo kiek giliau kambaryje. . Skaityti toliau >>> .		arnis 664 d atgal
Komentarai: 0 Grupė: SKAITALAI	Peržiūrėjo: 287
VAKUUMAS		Įdėjo:
		arnis 666 d atgal
Komentarai: 0 Grupė: KEISTUMAI	Peržiūrėjo: 345
VAZ 2107 REKLAMA		Įdėjo:
		arnis 666 d atgal
Komentarai: 0 Grupė: LINKSMUMAI	Peržiūrėjo: 346
VAIDUOKLIŠKOS UGNIES SIENA		Įdėjo:
Keistas reiškinys, apie kurį čia bus kalbama, ne tik pats savaime pakankamai retas, bet ir sutinkamas tik retai apgyventuose šiauriniuose rajonuose. Vadinamas jis įvairiai: „raudonoji migla“, „raudonasis rūkas“, „vaiduokliškos ugnies siena“. . Novosibirsko inžinierius Vadimas Fedosejevas su šiuo paslaptingu reiškiniu susidūrė ekspedicijos į taigą metu. 1980 metais ją surengė Novosibirsko ir Tomsko fizikai. Jis tada vadovavo nedidelę 11 mokslinių bendradarbių grupę, kurios tikslas buvo tirti rajoną, kuriame nukrito žymusis Tunguskos meteoritas. Tačiau prieš tai, treniruodamas ir tikrindamas žmones ar jie tinka ekspedicijai, jis patraukė visai į kitą pusę – į šiaurę. Yra ten nedidelis ežeras, greičiau netgi pelkė, o jame kai kas buvo matęs kažkokią velniavą. Įranga buvo pasirenkama labai kruopščiai. Pasiėmė radioimtuvus, dozimetrus, magnetometrus, foto ir kino aparatūrą. Trečią keliavimo dieną pasiekė neaukštų kalvų virtinę ir nusprendė pailsėti beveik be augmenijos vienos iš kalvų viršūnių. Kai Fedosejevas su kolegais ant jos užlipo, apačioje, kitoje kalvos pusėje, pamatė kažką neįtikėtino: visa erdvė šiaurinėje horizonto pusėje buvo užsipildžiusi kunkuliuojančia ugnine lava – taip bent jau pasirodė ekspedicijos nariams. Iš šios beribės ugninės jūros veržėsi ugnies liežuviai, panašūs į protuberansus, ir, kas baisiausia, visa ši ugninė masė veržliai kilo aukštyn link tyrinėtojų stovyklos. . Fizikai tikriausiai sumušė visus bėgimo raižyta vietove rekordus. Pasitraukę saugiu atstumu, jie kokią valandą sugaišo, kol atsipeikėjo, vis apsikeisdami pačiomis fantastiškiausiomis prielaidomis. Tačiau daugiau nieko nevyko ir Fedosejevas su dviem draugais nuėjo žvalgybon. Link kalvos viršūnės jie sėlino tarsi pradedantys parašiutininkai prie bokštelio krašto, ir sustojo, apstulbinti ne mažiau, nei prieš tai: ugninė lava, kuri buvo užliejusi visą regimą erdvę iki pat horizonto, buvo pradingusi. Apačioje už medžių blizgėjo nedidelis jaukus ežeriukas, truputį apklotas vakarine migla. Toliau, iki pat horizonto, driekėsi begalinė taigos siena... . O štai Peterburgo gyventojai N. Langovajai nepasisekė pabėgti nuo vaiduokliškos ugnies. Viskas vyko Kazachstane, kai jai buvo 14 metų. Tėvas, važinėdamas sunkvežimiu savais reikalais, dažnai nuveždavo mergaitę pas savo pažįstamus, o pats keliaudavo toliau. Tos kelionės metu jis paliko mergaitę pas močiutę Bazar Tiube vietovėje (dabar Bazarčiulanas), kur ji padėjo jai darbuotis. . Skaityti toliau >>> .		arnis 667 d atgal
Komentarai: 0 Grupė: SKAITALAI	Peržiūrėjo: 293
"ATSKILĖLIŲ" TEORIJA		Įdėjo:
Kokiu būdu Žemėje atsirado gyvybė? Kuris iš dabar gyvenančių organizmų buvo pirmasis? Iš kur gi, vis dėlto, atsirado žmogus? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo geriausi visų laikų protai. Viename iš savo „Dialogų“ Platonas kalba apie tai, kad visos gyvos būtybės kilo iš tobuliausios iš jų visų – iš žmogaus. Ar tikrai taip? . Galima prisiminti mokyklinį paveikslėlį – gyvūnijos pasaulio kilmės medį. Ties kamieno pagrindu nupaišytas apskritimas – tai pirminis organizmas, ir iš jo, pasak dėdėlės Darvino, ir kilo visi kiti organizmai – ir vienaląsčiai, ir daugialąsčiai, ir dar dievai žino kokie. Paprasta ir aišku. Taip kad, perfrazuojant žinomą posakį, galima pasakyti: Darvino mokymas yra teisingas, nes jis suprantamas. Šiam paveikslėliui biologijos vadovėlyje jau 100 metų. O kas paprasta, tą ir patvirtinti nesudėtinga. Bent jau taip atrodo. Bet štai jau šimtą metų viso pasaulio mokslininkai, įkvėpti tokio paprastumo, bando patvirtinti evoliucijos teoriją eksperimentiškai. Tačiau gaunasi tik tai, kad iš „pirminio organizmo“ (t.y. vienaląsčio organizmo su primityvia sandara) jokiomis, netgi pačiomis neįtikinamiausiomis sąlygomis gauti sudėtingesnį sutvėrimą neįmanoma. . Skaityti toliau >>> .		arnis 667 d atgal
Komentarai: 0 Grupė: SKAITALAI	Peržiūrėjo: 209
GĖLIŲ REIKŠMĖS		Įdėjo:
Astrai – neapvilk manęs. Adonis – linkiu sveikatos. Akacijos – pasitikėk manimi. Gvaizdūnės – nebūkite man tokia šalta. Chrizantemos – be jūsų, kaip be saulės negaliu gyventi. Hiacintai – esu be galo jums atsidavęs. Lelijos – mane sužavėjo jūsų skaistumas. Šlamučiai (sausukai) – ir toliau garsėkite savo darbais. Razetos – sužavėjo mane ne jūsų grožis, bet širdies gerumas. Gebenės – niekas pasaulyje negalės mūsų išskirti. Rožės – leiskite prisiglausti prie jūsų širdies. Neužmirštuolės – prisiminkite mane. Ortenzijos – negaliu jūsų pamiršti. Ramunės (skastažiedės) – tikrai myliu, nespėliokit. Leukonijos – esate rimta ir garbinga. Alyvos – norėčiau amžinai likti su jumis. Ciklamenai – nuoširdžiai jus gerbiu. Saulutės – esate be galo kukli. Aguonos – tuščios mūsų svajonės. Kvapiosios našlaitės – myliu ir visada mylėsiu. Rugiagėlės – jūsų akys pakerėjo mane. Jurginai – noriu būti jūsų išrinktuoju. Purienos – džiaugiuosi su jumis susipažinęs. Putinai – patikėkit, kad laimė kartais sprogsta kaip muilo burbulas. Levažandžiai – esu jums be galo ištikimas. Kaktusai – jūsų irzlumas man nemalonus. Vilkdalgiai (irisai) – mano kantrybė baigėsi. Šilagėlės – ačiū Dievui, vėl jus suradau. Kardeliai (gladiolės) – aš jums galiu pasiūlyti tik draugiškumą. Tulpės – neabejokite mano jausmais. Pakalnutės – pamirškite skausmą, kurį aš jums padariau. Gvazdikai – daug laimės asmeniniame gyvenime. Rūtos – būk mano žmona. Narcizai – būkit šeimoje laiminga. Žirneliai – noriu būti laisvas. Bijūnai – visada būkit tokia tauri ir garbinga. Gerberos – noriu atkreipti jūsų dėmesį. Kalijos – mano pagarba. Raktažolės – visada būkit jauna ir ištverminga. Azalijos – jums mano geriausi linkėjimai.		arnis 671 d atgal
Komentarai: 2 Grupė: SKAITALAI	Peržiūrėjo: 3086
PIRTIS		Įdėjo:
Pirtis nuo amžių naudojama ne tik praustis, bet ir gydytis. Kad gydomasis efektas būtų stipresnis, labai padeda žiediniai ir spygliuočiai augalai. Prieš einant į pirtį reikia paruošti užpilą iš kelių žolių – šalavijo, ramunėlių, mėtos, raudonėlio, eukalipto lapų, debesylo, čiobrelių, pušies pumpurų, garšvos. Žolių turi būti nelyginis skaičius. Užpilas ruošiamas taip: 4-6 valgomieji šaukštai mišinio užpilama litru verdančio vandens ir šiltai laikoma 1-2 val. Prieš 10-15 min einant į garinę 100g nuoviro pilama ant karštų akmenų. Garinėje oras turi būti prisotintas žolyno aromato gaivos. Tai nėra paprastas erdvės būvis – tada pirtyje susitinka stichijos: oras – ugnis – vanduo ir augalų karalija, kurioje gerai jaučiasi žmogus. Tai magiškas aktas ir į tai rekia žvelgti labai rimtai, neleisti į sąmonę veržtis blogiems sumanymams, o į širdį – neigiamoms emocijoms. Garinėje reikia ilsėtis, vengti tuščių kalbų, tegu visus rūpesčius nuplauna muilinas vanduo. . Vantas reikia paruošti iš anksto. Jos 15-20 min panardinamos į šaltą vandenį, o paskui 1-2 min į karštą. Į karštą vandenį galima merkti tik perdžiūvusias vantas. Tik ką surištų žaliuojančių augalų vantos nemirkomos. Vanduo, likęs po vantų mirkymo, pilamas ant akmenų, gerai tinka plaukams trinkti. Prieš pėrimąsį pamirkyta vanta dedama 3 sek ant akmenų. Vantas geriausia naudoti tik ką padarytas, tada duoda daugiausiai naudos. Viena jų ramina ir suteikia jėgų, kitos teikia žvalumo. . BERŽINĖ VANTA . Padeda nuo sąnarių bei raumenų skausmo, taip pat tinka po fizinio krūvio. Gerai nuvalo odą nuo išbėrimų, pagreitina įdrėskimų ir žaizdų gijimą, ramina. Svarbiausias privalumas – padeda išsiplėsti bronchams. . ĄŽUOLINĖ VANTA . Labai tinka žmonėms su riebia oda. Pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Ąžuolo aromatas garinėjė neleidžia per daug padidėti arteriniam spaudimui, todėl sportuojantys hipertonikai naudoja tik šią vantą. Gerai nuramina emocijas po fizinių krūvių. . LIEPINĖ VANTA . Pašalina galvos skausmą, patartina sergant inkstų ligomis, nes skatina šlapimo išsiskyrimą. Veikia raminančiai, numuša kūno karštį, išplečia bronchus. Ja gerai gydyti peršalimo ligas. . ALKSNINĖ VANTA . Naudojama peršalus, geliant sąnariams ir raumenims. . KADAGINĖ VANTA . Dervinės medžiagos gerai veikia odą, giliai raumenis ir net vidaus organus. Gydo stuburą, radikulitą. Užkerta kelią kvėpavimo takų susirgimams. Tinka profilaktiškai nuo gripo. Naudojamos vakare, padeda geriau miegoti, atstatyti jėgas, ramina. . ŠERMUKŠNINĖ SU BITKRESLE ( ŽIEDYNAIS ) . Padidina nervų sistemos aktyvumą. Jei po pirties reikia būti aktyviam ir šviežiam – imama ši vanta. Dėl eterinių aliejų gausos ji puikiai tonizuoja organizmą. . DILGĖLINĖ VANTA . Veikia labai stipriai. Jei po ilgesnės fizinės apkrovos ima gelti ir skaudėti sąnarius, naudojama ši vanta. Skausmą kaip ranka nuims. Karštyje dilgėlės nuvysta ir mažiau gelia. . Daugiausiai žinių apie Lietuvos pirtis pateikia senieji rašytiniai šaltiniai. Juose pirties pastatas neaprašomas, ir ligi XVI a vidurio apie jo architektūrą bei įrengimus mažai ką žinome. Apie tai galime spręsti tik retrospektyviškai, pasinaudodami XVI-XVII a archyvinių šaltinių duomenimis ir amžininkų paliudijimais. Tačiau XIII-XV a istoriniai šaltiniai duoda pamatą kalbėti apie pirties pastato buvimą to meto valstiečių ir feodalų sodybose. . Lietuvių pirtis pirmą kartą paminėta rusų Ipatijaus metraštyje, kur sužinome, jog Lietuvos kunigaikštis Treniota buvo nužudytas “einantis į mylnicą”, t.y. pirtį. Pirtis buvo atskirame pastate ar atskiras trobesys, nes iš gyvenamojo namo (rūmų) reikėjo eiti į ją per sodybą. . P. Dusburgietis “Prūsų žemės kronikoje” aprašydamas 1190-1236 kryžiuočių veržimąsį į Rytų Pabaltijo žemes, paliudija apie vieno Sūduvos kaimo nuteriojimą ir dešimties pirtyje besimaudančių vyrų išžudymą. Kaimu (villa) buvo vadinama vietovė su žmonėmis, priklausiusiais feodalo (vitingo) tėvonijai. Nužudytų vyrų skaičius rodo, kad pirtis buvo nemaža ir tikriausiai priklausė ne vienai šeimai, o kelioms, o gal visam kaimui. Tas jau leidžia kalbėti apie specializuotą valstiečių gyvenvietės trobesį. . Jarmolino, Sofijos ir Prisikėlimo vienuolynų metraščiuose rašoma, kad kunigaikštis Algirdas XIV a pirmojoje pusėje pėrėsi Vilniaus pilies pirtyje su vienu stačiatikiu, vėliau paskelbtu kankiniu ir šventuoju. Metraščiai rašyti XV a pabaigoje ar XVI a pradžioje, t.y. praėjus daugiau kaip 100 metų nuo to įvykio. Tegul tai būtų ir metraštininkų išsigalvojimas, bet pats faktas liudija, jog tų laikų vienuoliai neabejojo, jog Algirdo dvare buvo pirtis. Apie Lietuvos kunigaikščių dvarų pirtis XIV ir XV a yra ir daugiau šaltinių. 1384 Jogaila, dar nebūdamas Lenkijos karaliumi, priėmė į Vilnių atsiųstą lenkų pasiuntinį Zavišą iš Olesnicų ir su juo drauge nuėjo į pirtį išsimaudyti. Švitrigaila, būdamas pas kryžiuočių ordino vyresniuosius, 1402-1403 eidavo į Marienburgo pirtį. Būdamas Rygoje 1431 jis išsirūpino popiežiaus leidimą maudytis pirtyje net sekmadieniais, kas bažnyčios buvo griežtai draudžiama. Iš to galima manyti, kad gyvendamas Lietuvoje, jis dvare tikrai turėjo pirtį. Vytautas, kaip liudija šaltiniai, eidavo į pirtį beveik kasdien. . T. Narbutas, remdamasis senaisiais istoriniais šaltiniais, XIX a pirmojoje pusėje rašė, kad senovėje turtingieji lietuviai mėgo maudytis šiltose maudyklėse, kartais net kelis sykius per dieną. Ponų namuose buvo maži pastatėliai, vadinami pirtelėmis, kuriuose vanduo buvęs šildomas ant akmenų. Neturtingieji statėsi “požeminius rūselius” su akmenų krosnimis. . Apie pirčių buvimą XIII-XV a galima spręsti pagal anuometinius papročius, kuriuos Dusburgietis aprašė XIV a pradžioje. Jo surinkta medžiaga neabejotinai yra iš XIII a. Čia aptinkame teiginį, kad kai kurie prūsai pirtyje maudydavosi kasdien. Anot jo, prūsai pirtyse maudėsi iš pagarbos savo dievams. Tai XX a etnografams davė pagrindo manyti, kad XIII a pirties papročiai, kaip pavyzdžiui, dovanų nešimas, turėjo ir religinį pobūdį. Pirties papročius sureliginti būtų neatsargu, nes platesni jų tyrinėjimai neleidžia jų priskirti grynai religinės sąmonės sričiai. Tačiau dėl XIII a pirties papročių sakrališkumo netenka abejoti. Kai ką galime spręsti iš XVII Pretorijaus žinių apie jaunamartės, gimdyvės vedimą į pirtį su apeigomis ir aukojimais, mirusiojo plovimą ir alumi užgėrimą pirtyje. Yra pagrindo manyti, kad tie papročiai jau XIII-XV a buvo įsiseniję. . Šiuo laikotarpiu pirtys buvo paplitusios ir gretimose tautose. Seniausias žinias apie latvių pirtis pateikia Henrikas Latvis kronikoje, rašytoje 1225-1226. Jose rašoma apie latvių kunigaikštį Tarivaldį, kuris 1215, Rytų Pabaltijyje jau įsikūrus Livonijos Ordinui, slapstėsi miškuose. Latvių etnografas Cimermanis aiškina, kad Latgalos kunigaikštis Tarivaldis buvo paimtas į nelaisvę “Trikotoje prie pirties”, kas rodytų, jog sodyboje buvo atskiras pirties pastatas. . Daukantas, remdamasis Livonijos kronika, vaizdžiai pasakoja, kaip 1245 du Falkenavo dominikonų vienuolyno vienuoliai vyko į Romą pas popiežių skųstis dėl blogo maitinimo ir nepakeliamų pirties procedūrų. Popiežius padėčiai ištirti pasiuntė į Falkenavą du vienuolius iš Valakijos. Latviai juos pavaišinę ir šeštadienį nusivedę į pirtį, kur taip karštai išpėrę, kad šie net pačiam popiežiui pasiskundę. . Pirtys XII a pabaigoje buvo statomos dabartinės Latvijos šiaurinėje dalyje gyvenusių lyvių sodybose. Livonijos kronikoje rašoma, kad Ikškilės lyviai 1196 naikindavę jiems primestą krikščionišką krikštą, išsimaudydami pirtyje ir po to persipildami Dauguvos vandeniu. Eiliuotoji kronika mini 1223 buvusią pirtį Estijoje. Šios žinios rodo, kad tada šiauriniai lietuvių ir latvių kaimynai taip pat turėjo pirtis. . Pirtis, vadinama “mylnia”, “Mylnica”, “izba”, “istba”, “laznia”, jau IX-XII a buvo žinoma rytiniams ir pirtiniams slavams. XIII jos buvo žinomos centrinėje Europoje. Visame Rytų Europos pirčių areale Lietuvos teritorija nebuvo bepirtė sala. Priešingai – pirtis XIII-XV a čia buvo vienas ryškesnių sanitarijos ir buities bruožų. Jas turėjo visų socialinių sluoksnių gyventojai. . Jau civilizacijos aušroje žmogus tikėjo, kad apsiplovimas gali apsaugoti nuo piktų dvasių atnešamų ligų. Plačiai žinomame Eberso papiruse, praktiškai pirmojoje medicinos enciklopedijoje, skaitome, kad senovės egiptiečių žyniai gydė žmones įvairios temperatūros voniomis. Senovės graikų mituose užsimenama, kad ir dievai dažnai maudydavosi. Indų Vedose aprašoma vandens nauda gyvybei. . Vargu ar galima nurodyti tikslią datą, kada atsirado pirtys, bet tai buvo labai seniai. Jerichone, kuris egzistavo VII-VI tūkst m pr Kr ir kuris dažnai vadinamas pirmuoju pasaulio miestu, jau buvo viešosios pirtys. Herodotas mini garinių pirčių paplitimą įvairiose šalyse. Pėrėsi skitai ir slavai, vikingai ir germanai, indai ir kinai. Senovės inkai statydavosi kupolo formos garines pirtis. Actekai mėgo moliniuose vigvamuose įrengtas panašias į saunas pirtis. . Spartoje už atitinkamą užmokestį buvo galima išsiprausti pirtyje su šalto vandens baseinais ir karšto oro patalpomis. Eladoje netgi egzistavo švaros deivės Higėjos kultas. Pasak Aristotelio, į Graikiją pirtys atkeliavo iš Rytų. Po Trojos karo jas imta statyti visoje Eladoje. Buvo net išleistas įstatymas, kad piliečiai reguliariai privalo lankyti pirtį. Hipokratas rekomendavo pirtis kaip priemonę nuo daugybės ligų.		arnis 671 d atgal
Komentarai: 0 Grupė: SKAITALAI	Peržiūrėjo: 536
TELEKINEZĖ		Įdėjo:
		arnis 673 d atgal
Komentarai: 0 Grupė: ĮDOMUMAI	Peržiūrėjo: 317
SMEGENŲ STEBUKLAI		Įdėjo:
Žmogaus smegenų sandara tokia sudėtinga, kad mokslas taip ir neišsiaiškino iki galo, kaip gi visa tai veikia. Tačiau visiems žinoma, kad netgi menkiausi pažeidimai ir šokai gali pridaryti smegenims didžiulės žalos. Tačiau kiekviena taisyklė turi išimčių, ir medicinos literatūroje esama liudijimų apie smarkius smegenų pažeidimus, kurie visiškai nepakenkė normaliam gyvenimui. . Žurnalas „Medikal pres of Niujork“ 1888 metais rašė apie vyrą, kuris prarado ketvirtadalį smegenų, kai jį užspaudė tarp tilto ir laivo, kuriame jis tarnavo. Tilto sija nupjovė dalį kaukolės, gydytojai užsiuvo žaizdą ir konstatavo, kad sužeistasis prarado didelę dalį smegenų medžiagos bei kraujo, ir gyvens jis neilgai. Tačiau kai tik jis atsipeikėjo, iškart ėmė kalbėti ir netgi pats apsirengė, tarsi nieko nebūtų nutikę. Ir jeigu nekreipti dėmesio į nedidelį svaigulį, jis galėjo pasigirti puikiausia sveikata, kol po 26 metų nebuvo dalinai paralyžuotas. . Kitas atvejis. Kūdikis, gimęs 1935 metais Niujorko šventojo Vincento ligoninėje 26 dienas elgėsi kaip normalus vaikas: rėkė, valgė, judėjo. Išgyveno jis neilgai. Tik po skrodimo gydytojai pamatė, kad pas jį apskritai nebuvo smegenų. . 1953 metais daktaras Janas Briuelis ir daktaras Džordžas Elbis Amerikos psichologų asociacijoje padarė pranešimą apie vieną jų operuotą vyriškį. Nors jiedu visiškai pašalino jam dešinį smegenų pusrutulį, vyriškis išgyveno. Be to, operacija, kaip teko įsitikinti nustebę gydytojai, praktiškai nepadarė jokios neigiamos įtakos intelektualiems paciento sugebėjimams. . Skaityti toliau >>> .		arnis 676 d atgal
Komentarai: 0 Grupė: SKAITALAI	Peržiūrėjo: 329
SPONTANINIS UŽSIDEGIMAS PER KALĖDAS		Įdėjo:
Kalėdų vakarą 1885 metais Patrikas Runis ir jo žmona pakvietė atšvęsti kartu su jais savo sūnų Džoną ir tarną Džoną Larsoną. Ant šventinio stalo buvo ir viskio, kurį išvakarėse Patrikas pirko mieste. Išgėręs kelias taureles, jaunasis Runis išvažiavo pas save namo, į fermą, buvusią už maždaug mylios, o Larsonas nuėjo į savo kambarį, palikęs šeimininkus vienus baigti švęsti. . Nežiūrint į šventes, Larsonas atsikėlė anksti ryte, kai buvo dar tamsu, kad imtųsį įprasto savo darbo. Kai įėjo į virtuvę, aptiko ten negyvą Patriką Runį toje pačioje kėdėje, kurioje jis sėdėjo vakar vakare. Ponios Runi nebuvo. Supanikavęs Larsonas nubėgo į Džono fermą. Kai jiedu grįžo į tragedijos vietą, aptiko virtuvės grindyse skylę, o ten krūvoje pelenų rado ponios Runi liekanas: apdegusį kaukolės gabalą, du apanglėjusius stuburo slankstelius ir pėdos kaulą. Bet jeigu ponia Runi sudegė, tai kodėl visa kita virtuvėje liko sveika? Ir dėl ko mirė Patrikas? . Skaityti toliau >>> .		arnis 676 d atgal
Komentarai: 0 Grupė: SKAITALAI	Peržiūrėjo: 228
GABONO REAKTORIUS		Įdėjo:
Mintis apie tai, kad galima suskaldyti materija atomų lygiu ateidavo į galvą daugeliui Graikijos, Egipto, Indijos filosofų ir išminčių. Pastarieji netgi įvedė į vartojimą tokias smulkias laiko atkarpas, kuriomis naudojasi fizikai atomininkai branduolinių reakcijų procesų matavimuose. Kyla klausimas: kam senovės indams viso to reikėjo? . Dabar priimta laikyti, kad senovėje iš principo negalėjo egzistuoti nei branduoliniai reaktoriai, nei dalelių greitintuvai, nei kitos panašios technikos. Tačiau kai kurie archeologiniai radiniai ir legendos byloja apie tai, kad prieš 5-6 tūkstančius metų atomo branduolio suskaldymas nebuvo paslaptis. Ryšium su tuo įdomus Gabone (Vakarų Afrika) 1972 metais aptiktas taip vadinamas „gamtinis atominis reaktorius“, kuriame, dabartiniais vertinimais, prieš du milijardus metų vyko savaiminė reakcija su šilumos išsiskyrimu. Štai čia ir prasideda paslaptys. . Žinoma, kad potencialus atominio reaktoriaus pavojus kyla iš galimybės, kad grandininė reakcija taps nekontroliuojama. Būtent todėl visi šiuolaikiniai branduoliniai įrenginiai aprūpinami sudėtingomis automatinėmis kontrolės ir apsaugos sistemomis. Gabono reaktoriuje branduolio skilimas pagal šiuolaikinį įsivaizdavimą vyko 500 – 600 milijonų metų. Yra nuomonė, kad branduolinės reakcijos lygio pasikeitimai buvo užtikrinami „gamtinės automatikos“, kurioje pagrindinį vaidmenį vaidino paprastas vanduo. Reikalas čia tas, kad esant rūdoje didesnei urano koncentracijai (apie 3 procentai vietoje dabartinių 0,72 proc) paprastas vanduo gali dirbti kaip sunkusis, kaip neutronų lėtintuvas. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, „gamtiniame reaktoriuje“ pasiekus 600 laipsnių pagal Celsijų temperatūrą, vanduo nutekėdavo ir reakcijos intensyvumas augo, o kai vanduo vėl atsirasdavo, reakcija gesdavo ir tokiu būdu vyko natūralus proceso reguliavimas. . Egzistuoja ir dar viena Gabono reaktoriaus mįslė. Reakcija jame vyko kiek kitaip negu aprašyta įprastoje mums teorijoje. Tiriant Gabono radioaktyviųjų rūdų cheminę sudėtį, buvo aptiktas kseono 131, 132, 134 izotopų perteklius. Be to, nukrypimas nuo normalių izotopinių santykių dešimt kartų viršijo normalius santykius, susidarančius dalijantis uranui 235 įprastame reaktoriuje. Niekas kol kas nebuvo matęs tokio keisto kseono nei žemiškoje, nei nežemiškoje materijoje. Kas per procesas galėjo sudaryti šį užuraninį ilgalaikį izotopą? Klausimas, į kurį kol kas nėra atsakymo. . Ar yra daugiau nepaaiškinamų fenomenų mūsų planetoje? Tikriausiai, taip. Viena iš tokių vietų yra Krasnojarsko krašte. Ketvirtame dešimtmetyje ją netikėtai aptiko kolūkietis su draugais, ieškantys taigoje pasiklydusių dviejų karvių. Staiga pasigirdo aršus šuns lojimas ir žmonės netikėtai pamatė taigos glūdumoje apskritos formos laukymę, kurioje neaugo jokia augmenija. Laukymėje atrado ir abiejų karvių lavonus. Žemė laukymėje buvo neįprastai tamsios spalvos. Šunys, iš įsibėgėjimo įšokę į tą laukymę, pabrukę uodegas metėsi atgal. Karvių mėsos spalva buvo taip pat neįprasto ryškiai raudono atspalvio. Juoda laukymės žemė buvo nusėta gyvūnų ir paukščių kaulais. Šunys gi po minutę trukusio pabuvojimo toje vietoje, nustojo ėsti ir netrukus nugaišo. . Skaityti toliau >>> .		arnis 681 d atgal
Komentarai: 0 Grupė: SKAITALAI	Peržiūrėjo: 299
PABAI		Įdėjo:
Aludė anglui – ne tik susitikimų ir alaus gėrimo vieta. Daugumoje rajonų pabas yra vieta, kurioje žmonės ne tik bendrauja, bet ir ateina pažiūrėti TV, pažaisti biliardą ar pamėtyti į taikinį dartsą. Čia vyksta pasitarimai ir darbiniai pietūs, pažymimi jubiliejai, rengiami vakarėliai ir net mirusiųjų paminėjimai. Kai kurios aludės, o Anglijoje jų yra maždaug 70 000, dirba ir kaip kaimo parduotuvės ar pašto skyriai. . Per savaitę aludėje nors kartą apsilanko 12,5 mln žmonių. Pabuose dirba maždaug 400 000 darbuotojų. Metiniai kapitalo įdėjimai į šią šaką sudaro 1 mlrd £. . Pabai atsirado daugiau kaip prieš tūkstantmetį. Sugalvoti kiekvienai įstaigai originalų pavadinimą neįmanoma, todėl labiausiai paplitęs (apie 600 pabų) – “Raudonasis liūtas”. Jei ne ant paties pastato, tai bent jau ant gerai matomo stulpo būna pritvirtinta iškaba, dažnai ir atlikimo technika, ir turiniu artima savitai meno šakai. Senais laikais dauguma žmonių buvo neraštingi ir tam, kad praneštų, kuo prekiauja, savininkai iškabose vaizduodavo savo prekes. Iš čia – linksmi reklaminiai siužetai ir šmaikštūs pabų pavadinimai. . Pirmųjų pabų šeimininkai dažniausiai būdavo vienuoliai – tais laikais garsūs aludariai. Todėl pasitaiko ir tokių pavadinimų – “Avinėlis”, “Sukryžiuoti raktai”, “Viltis ir inkaras”. Nemažai keistų pavadinimų – “Liūdesio palaužtas žmogus”, “Gaidys ir plepiai”. Geriausias 1994 metų pabas vadinosi “Spinduliuojanti Meri tankmėje”. . Pabuose susitikdavo pirmieji anglų profsajungų nariai, juose būdavo ligoninės, teismai, aukcionai, koncertų ir net šarvojimo salės. Jų pavadinimai – tai įvairūs britų istorijos momentai, didvyrių vardai, mėgstamiausios sporto šakos ir profesijos. . Tai, ką mes įsivaizduojame kaip alų, anglai vadina lageriu. Jis panašus į lietuvišką, čekišką ar vokišką. Tikras angliškas alus, kurio temperatūra kiek žemesnė už kambario, o spalva – kaip konjako, yra biteris arba elis.		arnis 681 d atgal
Komentarai: 0 Grupė: SKAITALAI	Peržiūrėjo: 297


	Kas svetainėje?
	Аnonimai: 5, Registruoti: 0 (?)


	PALAUKITE