www.shoot-me-now.com/where-can-you-buy-viagra-in-new-zealand/

Kūdikis, gimęs pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją?


Balandžio mėnesį Lenkijos pilietė 35 metų Alicja Tysiąc laimėjo bylą prieš savo valstybę Europos Žmogaus Teisių Teisme (toliau tekste – EŽTT), nes jai buvo atsisakyta daryti abortą, nepaisant spėjimų, jog susilaukusi vaiko ji gali apakti. Moters regėjimas, pagimdžius trečią vaikelį, išties pablogėjo: dabar ji nebeįžiūri objektų, esančių toliau nei už 1,5 metro. Lenkijos įstatymai leidžia abortą tik trimis atvejais: kai nėštumas yra išžaginimo padarinys, kai jis kelia pavojų motinos gyvybei ir esant nepagydomai vaisiaus patologijai. Lenkijos moterų forumo prezidentė Ewa Kowalewska sako, kad tai dar viena Europos ideologų pastanga spausti Lenkiją priimti abortų ,,teisę“.

Paaiškinti šį EŽTT sprendimą paprašėme Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Bioteisės katedros vedėją docentą Joną JUŠKEVIČIŲ.

Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, kovojančios už visišką aborto liberalizavimą pasaulyje ir siekiančios įteisinti jį kaip esminę žmogaus teisę, atšaka Lietuvoje – Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija – paskelbė pareiškimą, esą „<...> Europos teismas prisijungė prie tarptautinių žmogaus teisių institucijų, pateikdamas vyriausybėms aiškią žinią, jog ten, kur abortas yra legalus, jis turi būti prieinamas moterims, kad moterys galėtų juo pasinaudoti“. Pradėtos, bet negimusios gyvybės atžvilgiu EŽTT iki šiol laikėsi neutraliai. Ar bylos prieš Lenkiją sprendimas rodo įvykus esminių pokyčių?

Tikrai ne. Byloje „Tysiąc prieš Lenkiją“, interpretuodamas Europos žmogaus teisių konvenciją, EŽTT neįteisino aborto nei kaip atskiros teisės, nei kaip teisės į privataus gyvenimo gerbimą dalies; pradėto, bet negimusio vaiko statuso vertinimą dar anksčiau nagrinėtose bylose šis teismas paliko konkrečios valstybės nuožiūrai, pažymėdamas, kad „teisės į gyvybę pradžia – tai ne tik teisinis, bet ir medicininis, filosofinis, etinis bei religinis klausimas ir kad kiekvienoje valstybėje gali būti skirtingas požiūris į gyvybės pradžią“. Taigi Lenkija, kurioje aborto teisinis režimas yra vienas iš griežtesnių Europoje, savo įstatymais nepažeidžia Konvencijos. Aptariamoje byloje EŽTT laikėsi šios anksčiau įtvirtintos linijos ir atsisakė svarstyti, ar egzistuoja teisė į abortą. Pagrindinis klausimas, kurį šioje byloje nagrinėjo Teismas, – ar Lenkijos teisės pateikiamos procedūrinės priemonės, įgyvendinančios aborto dėl medicininių priežasčių atlikimą, atitinka Konvencijos 8 str., t. y. ar nepažeidžia teisės į asmens privataus gyvenimo gerbimą. EŽTT nustatė, kad kai kuriais procedūriniais aspektais ši teisė buvo pažeista, tačiau ne dėl to, kad pareiškėja A. Tysiąc negavo leidimo atlikti abortą. Tad Jūsų pacituotas lietuviškos organizacijos pareiškimo teiginys tėra viso labo laisvo pobūdžio aiškinimas.

Vis dėlto neaišku: teisė į abortą lyg ir nepripažįstama privataus gyvenimo gerbimo dalimi, tačiau šioje byloje teisė į privataus gyvenimo gerbimą buvo pažeista?

Aborto kontekste teisė į privataus gyvenimo gerbimą turi savų ypatybių, kurias juridiškai menkiau pasikausčiusiam žmogui nelengva greit suvokti. Pabandykime išsiaiškinti. Pirma. Prašnekus apie privataus gyvenimo gerbimą, į galvą iškart ateina asmens autonomija, teisė pačiam apsispręsti. Tam tikra visuomenės dalis abortą gali suvokti ir suvokia kaip moters teisės į apsisprendimą sudėtinę ir neatskiriamą dalį. Ši interpretacija, kurią 1973 m. savo sprendimais įtvirtino JAV Aukščiausiasis Teismas, tapo proabortinių judėjimų pamatine nuostata. Tačiau Europos žmogaus teisių konvencijos praktikoje panaši interpretacija neprigijo. Europos Tarybos žmogaus teisių institucijos pažymėjo, jog Konvencijos 8 straipsnis (teisė į asmens ir šeimos privataus gyvenimo gerbimą) „negali būti interpretuotas tokiu būdu, kad nėštumas ir jo nutraukimas iš esmės yra tik motinos privataus gyvenimo dalykas“, nes „jos privatus gyvenimas yra glaudžiai susijęs su besivystančiu vaisiumi“. Ši nuostata įsitvirtino EŽTT praktikoje, tai dar kartą parodė ir mūsų aptariama byla.

Antra. EŽTT turėjo progų pasisakyti įvairiais teisės į privataus gyvenimo gerbimą požiūriais, tokiu būdu išplėsdamas privataus gyvenimo sampratą, įskaitant sąvoką „fizinis ir moralinis asmens vientisumas“. Asmens vientisumo sąvoka EŽTT veikloje ne kartą pasitarnavo, kai buvo sprendžiami klausimai, susiję su sveikatos priežiūra, nes Konvencija tiesiogiai nenumato teisės į sveikatos priežiūrą. A. Tysiąc pasinaudojo būtent pastaruoju privataus gyvenimo gerbimo aspektu: ji tvirtino, kad Lenkijos valstybė neužtikrino veiksmingos jos teisės į fizinį vientisumą ir dėl to jos regėjimas dramatiškai pablogėjo.

Kaip EŽTT nustatė, kad gydytojams nedavus moteriai leidimo abortui atlikti, Lenkija pažeidė teisę į privatumą?

Teismas nagrinėjo, ir tai savo atskirojoje nuomonėje pabrėžė teisėjas Bonello iš Maltos, ar iškilus prieštaravimams Lenkijos teisės pateikiamos procedūrinės priemonės užtikrina aiškias sąlygas gauti leidimą abortui dėl medicininių priežasčių ir ar egzistuoja veiksmingas mechanizmas sprendimams priimti. Tai reiškia, kad EŽTT nesiėmė spręsti, ar pareiškėjai A. Tysiąc turėjo būti leista daryti abortą, lygiai kaip ir nesiėmė vertinti, ar jos sveikatos būklė atitiko būtinus požymius atlikti abortui dėl medicininių priežasčių. EŽTT nuomone, šios moters atveju procedūros nebuvo pakankamai aiškios, nes jos nenumatė laiku padaromų tolesnių žingsnių, jei pacientė nesutinka su medicinos specialistų išvadomis arba jei jų išvados prieštarauja viena kitai. Beje, EŽTT palengvino sau užduotį ir pasinaudojo Lenkijos vyriausybės 2004 m. ataskaita Jungtinėms Tautoms dėl Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto įgyvendinimo, kurioje ji pati oficialiai pripažino, jog procedūriniu atžvilgiu yra trūkumų. Apibendrinant galima teigti, kad, remiantis EŽTT sprendimu, pareiškėjos A. Tysiąc teisė į privataus gyvenimo gerbimą buvo pažeista tiek, kiek trūko aiškumo procedūrose, reikalavimo medicinos specialistams motyvuotai pateikti savo išvadas, laiku priimtų sprendimų; šie trūkumai, EŽTT manymu, neprisidėjo išsklaidant pareiškėjos būgštavimus dėl jos regos pablogėjimo.

Bet juk tos moters regėjimas itin pablogėjo būtent po gimdymo?

Pareiškėjai grėsė akies tinklainės atšokimas natūralaus gimdymo atveju. Per gimdymą jai buvo atliktas Cezario pjūvis. Priešingai, negu susidaro įspūdis iš žiniasklaidos pranešimų, EŽTT net neginčijo išvadų Lenkijos ekspertų, kurie nenustatė, kad esama priežastinio ryšio tarp ginekologo atsisakymo atlikti A. Tysiąc abortą ir jos regėjimo pablogėjimo.

Įvairios žiniasklaidos priemonės teigia, jog po šio EŽTT sprendimo Lenkijai teks sušvelninti abortų draudimą. Kokiu mastu ji tai turės padaryti?

Nemanau, kad žiniasklaidininkai įdėmiai išstudijavo tą sprendimą – juk jo apimtis viršija 40 puslapių!.. Lenkijos vyriausybė per tris mėnesius gali pateikti apeliaciją, jei ji nuspręs, jog tam esama pagrindo. Be to, kaip minėta, EŽTT pripažįsta valstybėms plačią nuožiūros laisvę, kokiu mastu ir kokiu pagrindu įteisinti abortus. Taigi minėtas sprendimas neįpareigoja Lenkijos švelninti savo įstatymus dėl abortų, bet tik nustatyti aiškias ir veiksmingas sprendimų priėmimo procedūras tais atvejais, kai dėl aborto tinkamumo kyla nesutarimų tarp nėščiosios ir gydytojų arba tarp pačių medikų. Ar Lenkija švelnins aborto teisinį režimą, priklauso tik nuo jos piliečių ir jų išrinktų įstatymų leidėjų. Ir priešingai, nėra jokių teisinių kliūčių dar griežtinti šį režimą iki tam tikros ribos.

Tačiau, sprendžiant iš įvairių pranešimų, tokios bylos nagrinėjimas kelia nerimą, kad EŽTT siekia netiesiogiai primesti visoms Europos šalims aborto „pagal pareikalavimą“ įteisinimą. Kokia Jūsų nuomonė?

Visų pirma, kaip minėjau, EŽTT nesiėmė keisti savo pozicijos pradėto, bet negimusio vaiko atžvilgiu, ir tai pabrėžė savo sprendime. Mano galva, Jūsų minimą nerimą sukėlė kai kurios miglotos ar daugiaprasmiškos EŽTT sprendimo motyvų formuluotės: išimtas iš konteksto jas įmanu įvairiai aiškinti. Būtent jos gali išjudinti dabar egzistuojantį trapų status quo: proabortiniai sąjūdžiai skelbia savo laimėjimą, o kovotojai už gyvybę jaučiasi palengva stumiami į kampą. Dar sunku pasakyti, ar šios formuluotės yra ženklas, pranašaujantis EŽTT ketinimus ateityje vienodinti aborto teisinį režimą Europoje. Formaliai Teismas nėra saistomas laikytis ankstesniuose savo sprendimuose priimtų principų, tačiau jis turi atsižvelgti ir į atskirų Europos šalių konstitucinę teisę bei praktiką, taip pat stengtis neperžengti savo kompetencijos ribų. Ar tai tendencija, manau, pamatysime netolimoje ateityje, nes bylų, susijusių su abortu, tikrai bus.

Antra, nors EŽTT nagrinėjo tik siaurą procedūrinį aspektą ir stengėsi tai ypač pabrėžti, reikia pastebėti, kad tokio sprendimo praktiniai padariniai moraliniu bei teisiniu požiūriu yra gluminantys. Byla susijusi ne tik su tiesioginiu subjektu – motina, kaltinančia savo valstybę, kad ji neleido nėštumo metu nutraukti gyvybę vaikui (kurį, pasak jos, dabar labai myli!..). Sunku nesutikti su gal kiek retorine teisėjo iš Ispanijos Borrego Borrego (jis vienintelis balsavo prieš EŽTT sprendimą) atskirosios nuomonės išvada: „Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo prigimtimi ir teisėmis. Šiandien Teismas nusprendė, kad žmogus gimė pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvenciją. Remiantis šia argumentacija, egzistuoja vaikas lenkas, kuriam dabar šešeri metai ir kurio teisė gimti prieštarauja Konvencijai.“ Kaip šią dilemą išspręsti? Šioje situacijoje įkaitu liko vaikas: jis dėl savo egzistencijos jausis nusikaltęs motinai, visuomenei ir teisingumui. Nors EŽTT tiesiogiai nėra atsakingas už savo sprendimus, tai moralinė kaina, kurią jis gali sumokėti už pernelyg didelį pasinėrimą vien į procedūrinius dalykus, pamirštant visas bylos aplinkybes.

„Artuma“

Nėra komentarų.

Palikite komentarą

Kyplex Cloud Security Seal - Click for Verification