Žmogaus laidotuvės neįsivaizduojamos be skausmo, liūdesio, ašarų.
Vasaros pabaigoje mūsų šeima gavo liūdną žinią – nuskendo giminaitis. Aukštas, gražus jaunuolis baigė vidurinę mokyklą, įstojo į aukštąją ir prieš mokslo pradžią nutarė pailsėti. Su draugu nuvyko į Trakus prie ežero. Draugas irklavo valtį, o jis, įsikibęs į ją, plaukė paskui. Vienu metu draugas atsisukęs pamatė, jog plaukiko nebėra.
Tai buvo didelė ir skaudi netektis, nes šeimoje jis buvo vienintelis vaikas. Motinos sielvartas buvo neapsakomas ir, išnešant karstą, ji jau vos besilaikė ant kojų.
Tada man į galvą atėjo įdomi mintis: kažin ar toks skausmas ir sielvartas yra reikalingi šviesiajam pasauliui. Aš kreipiausi į jį, prašydamas apsaugoti nuo sielvarto visus laidotuvių dalyvius, ypač motiną ir tėvą, jeigu šis skausmas reikalingas tik tamsiajam pasauliui. Pats nustebau, kai viskas staiga pasikeitė. Motina nustojo verkti ir sūnų lydėjo gedulingoje ramybėje. Visi labai ramiai, be ašarų ir dejonių lydėjo jaunuolio kūną į amžinojo poilsio vietą. Tiesa, kapinėse išgirdau kūkčiojant dvi merginas, bet, man pasimeldus ir paprašius ramybės, ir šis kūkčiojimas nutilo.
Prieš gedulingus pietus priėjau prie velionio motinos, pareiškiau gilią užuojautą, palinkėjau stiprybės ir ištvermės. Paprašiau, jog pasistengtų nusiraminti, nes tai reikalinga šviesiajam pasauliui ir velioniui. Truputį užsiminiau apie savo pagalbą. Motina prisipažino, jog, prieš išnešant karstą, nebegalėjo pastovėti ant kojų, o po to staiga viskas pasikeitė ir, laidojant sūnų, ji net neverkė.
Tuo tarpa sūnus per vieną aiškiaregę moterį kreipėsi į motiną, prašydamas jos neverkti ir nesisieloti, nes tokiu būdu ji trukdanti jo pomirtinei kelionei. Po kiekvieno liūdesio priepuolio ji susigrąžina sūnų atgal, ir jam vėl ir vėl iš naujo reikia eiti savo keliu.
Išvada aiški – nei velioniui, nei šviesiajam pasauliui sielvartas nereikalingas.
Jeigu apie mirusį žmogų prisimeni kažką blogo, reikia paprašyti nuodėmių atleidimo, nes tos nuodėmės stabdo jo pomirtinę kelionę. Prie kapo reikėtų pasimelsti ir atgailauti už velionio padarytas nuodėmes, kurios yra kliūtis pomirtiniame gyvenime. Jaučiant savo kaltę dėl šių nuodėmių, reikia pasimelsti ir paprašyti atleidimo.
Jonavoje per priėmimą viena moteris prašė pagalbos, nes po motinos mirties blogai jautėsi. Motina mirė prieš tris savaites, o dukrai liko didelis gailestis ir slegianti vienatvė. Peržvelgiau mirusios motinos nuodėmių lygį. Jis buvo pakankamai didelis. Paprašiau nuodėmių atleidimo jai, jos tėvams bei protėviams. Po šio ritualo pamačiau viziją: atsirado motina, atsisėdo šalia dukros ir sako: “Nesielvartaukit ir neverkit dėl manęs, čia gyvenimas geresnis negu jūsų”. Duktė, aišku, jos nemato ir negirdi. Pagalvojau, kad tokia proga reikėtų kažko jos paklausti. Atėjo tokia mintis, ir aš paklausiau, ar ilgai tęsis tokia nesantaika tarp žmonių Lietuvoje ir visame pasaulyje. Ji atsakė trumpai: “Viskas priklauso nuo pačių žmonių. Jūs žinote, ką reikia daryti, bet nedarote”. Man padėkojus ir palinkėjus Dievo palaimos, ji pabučiavo dukros skruostą, pakilo ir išnyko iš mano regėjimo.
Bet dabar moteris staiga pradėjo keikti prieš daugelį metų mirusį savo tėvą, sakydama, kad jis buvo negeras ir skriaudė mamą. Staiga šalia jos atsirado tėvas ir sako: “Visi žmonės gyvena neteisingai, todėl nereikia smerkti vienas kito”. Lygiai tą pačią išmintį kitais žodžiais prieš 2 tūkst. metų yra pasakęs Kristus, kai minia norėjo užmėtyti akmenimis Magdalietę…
Telefonu mano pažįstama pranešė, kad savo noru šį pasaulį paliko dvidešimtmetis jaunuolis. Aš jį pažinojau. Peržvelgiau potencialinį dydį nuodėmių ir savižudybės priežastis. Į kontaktą sueiti negalėjau, kol nepadėjau jam išsivaduoti iš stipraus nuodėmių lauko. Matau, kaip jis lyg iš maurų liūno pakilo, išsitiesė ir sako man: “Niekada nemaniau, kad po savižudybės toks sunkus pomirtinis gyvenimas”. Paklausiau: “Ar ilgai taip tęsis?” Jis atsakė: “Tol, kol žmonės prisimins ir smerks mane kaip savižudį”.
Blogiausia, kad kunigai šio jaunuolio nenorėjo laidoti, tuo pasmerkdami ir apsunkindami padėtį. Nereikia pamiršti, kad Bažnyčios nuostatus ruošė žmonės, tad jie ne visur atitinka Aukščiausiojo valią. Kunigas nėra teisėjas, todėl neturėtų viršyti savo įgaliojimų. Apie tolimesnes pasekmes kunigui dėl tokios nuodėmės aš parašiau skyrelyje “Dvasių išvarymas”. Vilnius – didelis miestas, tad atsirado kunigas, kuris įvykdė savo misiją ir atliko laidotuvių ritualus. Tiesa, šis kunigas buvo laikinai atvykęs iš Amerikos.
Viena mokytoja keletą metų į mane kreipdavosi patarimų, o kartais pagalbos savo motinai. Praėjus dviem mėnesiams po 87-metės motinos mirties, pas ją apsilankiau. Pokalbio metu ji pasiguodė, kad dažnai sapnuose mato motiną, savo nusižudžiusią draugę ir jau mirusį kunigą, kuris dalyvavo motinos laidotuvėse. Supratau, kad šiems mirusiems reikalinga pagalba. Peržvelgiau mirusiųjų žmonių nuodėmių potencialinius dydžius, o po to paklausiau, ką jie norėtų patarti gyviesiems. Buvusi mokytojos draugė pasakė, kad iš ten viskas atrodo kitaip ir kad savo išvadas aš skleisčiau žmonėms. Gyva būdama, ji susipažino su mano knygute, bet informacijos nepriėmė, netikėjo.
Kunigas pasakė, kad dvasininkams reikėtų vengti puikybės, apeigose – formalumo, neturėti nei krislelio pykčio ir nesmerkti atgailaujančių per išpažintį.
Mokytojos motinos nuodėmių laukai per laidotuves po mišių buvo nepripildyto indo zonoje, o per laikotarpį po mirties indas vėl perpildytas dėl blogų prisiminimų apie ją. Žmonės per laidotuves prisimena ir gerus, ir blogus velionio darbus. Prisiminus blogus darbus, reikia per atgailą už juos padėti velioniui, nereikia smerkti ir taip apsunkinti tiek jo pomirtinį gyvenimą, tiek ir likusį savąjį. Po atgailos motina padėkojo ir, paėmusi už rankos savo vaikelį, nuėjo, vėliau abu pavirto į šviesius paukščius ir išnyko erdvėje.
Apie reginį papasakojau jos dukrai. Dukra prisiminė, kad paskutinius mėnesius prieš mirtį motina nesąmoningai, lyg kliedėdama, prašydavo pamaitinti mažą vaiką ir globoti jį, parūpinti jam drabužėlių, aprengti ir kt. Dukra niekaip negalėjo suvokti, apie kokį vaiką ji kalba. Prieš mirtį žmonės dažnai mato mirusius jiems artimus žmones: vaikus, tėvus, brolius, seseris, dėdes, tetas, senelius ir kt. Jie pradeda kalbėtis ir net pasakoti, kad buvo susitikę. Tai pirmas požymis, kad žmogus artėja prie fizinio kūno mirties slenksčio.
Viena moteris, palaidojusi savo senelę, sapnuose su ja pasikalbėdavo. Į klausimą, ar jai nešalta žemėje, senelė atsakiusi, kad kūnas tai lyg sena suknelė, kurią, pakabinusi į spintą, netyčia užmiršti…
Maldos žodžiai “gelbėk mus nuo amžinosios mirties” reiškia, įog reikia gelbėti žmogų nuo jo dvasios ir sielos sunaikinimu taigi po kūno mirties visi turėtų stengtis, kad mirusio Žmogaus dvasia bei siela gyventų, galėtų keliauti Dievo numatytais keliais ir nebūtų darkoma tamsaus pasaulio.
Mirusiesiems gyvieji turėtų padėti, o ne kenkti, nes tokio kenkimo pasekmės niekuo nesiskiria nuo žalos darymo gyvam žmogui, o kai kada būna dar sunkesnės ne tik mirusiam, bei nu smerkiančiam gyvajam. Būkime išmintingi ir atleiskime mirusiems jų kaltes, nepasilikdami širdyje nė mažiausio kartėlio, pykčio, neapykantos…
…
. “Heat cannot be separated from fire, or beauty from The Eternal.” by Alighieri Dante….
Text is beautiful, smooth statements, is a rare good article
Like or Dislike:
0 
0
This article describes appropriate, the text is beautiful, rich language organization, write very well
Like or Dislike:
0 
0
you article extremely great, extremely usefull for us. Thank you . give us to add a lot of fun.very much look forward to your lower part of the work .
Like or Dislike:
0 
0
Stunning publish! Thanks for you leave so useful information, I’m sure i am very happy to make a high comment here.
Like or Dislike:
0 
0
Your blog written very wonderful, easy to understand, it’s worth me to study, hope to make a friend with you!
Like or Dislike:
0 
0
Blood brother* and anybody additional because answering patronising. Today’s impertinent female child* is urgently greasing one’s palms the deuce Sir Robert Eric Mortimer Wheeler* because their ad hominem economic consumption,
Like or Dislike:
0 
0
I’ve scan just a few good things here.This can be one particular of the most useful blogs We have ever arrive across on this subject.Looking forward to reading more from you.
Like or Dislike:
0 
0
Great post thank you for sharing.Very good effective.Thanks very much for your blog article.Awesome!
Like or Dislike:
0 
0
Holy crap haven’t even seen these anywhere in the internet. Those will be sharing for sure
Like or Dislike:
0 
0
Good selection and great information!
Like or Dislike:
0 
0
Good article not I said good is good, but this essay is really write very well, content, do STH unconventional or unorthodox, but actual, still hope the author continue to share.
Like or Dislike:
0 
0