MokyklÄ… privalo valdyti ne mokiniai, o mokytojai

Živilė Makauskienė
2006 11 06

Neapsikentusios klasės draugų paty�ių keturiolikmetės mergaitės iš Gdansko savižudybė Lenkijoje sukėlė visuotinę diskusiją apie smurtą tarp jaunimo ir dabartinio ugdymo modelio krizę. Ieškoma ne tik šios tragedijos kaltininkų, bet ir atsakymo, ką daryti, kad ateityje išvengtume panašių tragedijų.

Kalbant apie smurto protrūkių mokyklose priežastis, kritikuojamas liberalus auklėjimo modelis ir švietimo reformos klaidos. Švietimo ministras kitais mokslo metais žada įsteigti specialias mokyklas nedrausmingiems, auklėjimui nepasiduodantiems vaikams; teisingumo ministras rengia Baudžiamojo kodekso pataisas, pagal kurias 15-me�ius nusikaltėlius bus galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Prieštaringai vertinamo švietimo ministro Romano Giertycho raginimui mokyklose įvesti daugiau disciplinos šįkart nelabai prieštarauja ir opozicija. Visi sutaria, kad tai paskutinis skambutis, raginantis gydyti Lenkijos mokyklą.

Smurtas ir paty�ios – mokyklų kasdienybė

Tai, kas vyko per pamoką vienoje Gdansko mokykloje – visos klasės akivaizdoje keturiolikmetę mergaitę keli bendraklasiai išrengė ir imitavo lytinį aktą,o kiti mokiniai visa tai abejingai stebėjo – galėjo įvykti kiekvienoje Lenkijos mokykloje. Apie tai liudija paties jaunimo komentarai žiniasklaidoje, internete: smurtas, paty�ios yra Lenkijos mokyklos kasdienybė, kuri retkar�iais patenka ir į viešumą. Prieš metus internete buvo išplatintas filmukas, kuriame visa klasė ty�iojasi iš mokytojo, kitame užfiksuotos mokinių muštynės, kurios, kaip paaiškėjo, vyksta reguliariai, jų stebėti susirenka kone visi mokiniai.

Mokiniai atvirai pasakoja žurnalistams, kad mėgstami „žaidimai“ mokyklose yra lytinių santykių imitavimas, paty�ios iš silpnesnių, neįgaliųjų. Mokiniai neslepia nebijantys mokytojų, nes žino, jog šie bejėgiai: iš mokyklos išmesti negali, be to, patys bijo pripažinti savo bejėgiškumą, kad nebūtų apkaltinti pedagoginių sugebėjimų trūkumu.

Gimnazijos – nusikaltėlių inkubatoriai

Prieš keletą metų Lenkijoje buvo įgyvendinta švietimo reforma, pagal kurią mokymo ciklas suskirstytas į tris dalis: pradinę mokyklą (I–Vl klasės), trimetę gimnaziją ir trimetį licėjų. Taip pat, panašiai kaip Lietuvoje, buvo didinamos mokyklos – tai turėjo užtikrinti aukštesnį ugdymo lygį, geresnį aprūpinimą mokymo priemonėmis ir pan. Ta�iau vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad didelėse mokyklose, kur mokosi šimtai, o kartais ir daugiau kaip tūkstantis mokinių, vaikai jau�iasi nesaugiai, nėra ryšio tarp vaikų, tėvų ir mokytojų, o anonimiškumas skatina smurtą. Mokyklų didinimas lėmė tai, kad jos jau tampa ne ugdymo įstaigomis, o mokinių „produkcijos“ kombinatais.

Ypa� daug smurto yra gimnazijose, kur mokosi 12–15 metų paaugliai. Ten veikia po kelias, o kartais ir keliolika lygiagre�ių klasių, jose mokosi paties sudėtingiausio ir sunkiausio amžiaus paaugliai. Būtent gimnazijose padaroma 60 proc. visų mokinių nusikaltimų.

Švietimo ministras Romanas Giertychas pripažino, kad gimnazijų, kaip atskirų ugdymo vienetų, įsteigimas buvo klaida, ir pasiūlė svarstyti, ar nevertėtų grįžti prie ankstesnės mokyklų struktūros (I–VIII klasės – pradinė mokykla, I–IV – licėjus), o gal ieškoti kitų sprendimų.

Konservatyvi mokykla – demokratiška visuomenė

Pedagogai sako, kad viena iš lenkų mokyklos krizės priežas�ių – įsigalėjęs liberalus auklėjimo modelis, pagal kurį mokykloje valdo ne mokytojai, o mokiniai. Tuo tarpu, pasak Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto profesoriaus Aleksandro Nalaskowskio, mokykloje privalo valdyti mokytojai, nes kiekvienoje normalioje kultūroje protingesni valdo mažiau protingus, o ne atvirkš�iai. „Būtent mokykloje, kuri priklauso mokiniams, galimi chuliganizmo, vandalizmo atvejai“ – dienraštyje „Dziennik“ aiškina pedagogikos profesorius. Anot jo, kad visuomenė būtų demokratiška, mokykla turi būti konservatyvi. Būtina sugriežtinti discipliną – pradedant mokinių elgesiu per pertraukas ar už mokyklos sienų ir baigiant pažangumu. Pamokų neparuošimas yra toks pats mokinio teisių pažeidimas, kaip ir draugo apstumdymas. Profesorius pabrėžia, kad viena iš mokyklos užduo�ių yra reprodukcinė funkcija, t. y kultūros, visuotinai galiojan�ių principų ir normų atkūrimas: „Jeigu to nepadarys mokykla ir mokytojai, mokyklose gims visai kita kultūra, dėl kurios jau dabar nuogąstaujama“.

Saugoti vaikus nuo smurto, ugdyti dorovÄ™

Žinomas lenkų seksologas Zbigniewas Lew-Starowiczius įsitikinęs, kad didesnis lytinių nusikaltimų tarp jaunimo skai�ius yra dorovinio ir moralinio atsipalaidavimo padarinys. „Išmokėme vaikus ir jaunimą seksą laikyti žaidimu, išviešinti tai, kas intymu“, – sako žymus seksologas, pabrėždamas, kad jaunimo psichikai daro įtaką propaguojami pavyzdžiai. O neigiamų pavyzdžių daug, ypa� internete, kur vaikai nekontroliuojamai žiūri smurto, seksualinių iškrypimų, pornografines nuotraukas.

Taip pat pedagogai kalba apie būtinumą saugoti vaikus nuo smurto scenų, ypa� televizijoje, žiniasklaidoje. Beje, Lenkijoje į tai kur kas giež�iau žiūrima nei Lietuvoje. Pastebėjau, kad dauguma filmų, kurie Lietuvoje pažymėti kaip tinkami vaikams nuo 7 metų, Lenkijoje rekomenduojami vaikams nuo 12 , o kartais ir nuo 16 metų (pavyzdžiui, garsus serialas „Dingę“ Lenkijoje rekomenduojamas jaunimui nuo 12 metų amžiaus, o Lietuvoje – jau septynme�iams). Taip pat Lenkijoje spaudos kioskuose nepamatysi žurnalų suaugusiems, išdėstytų taip, kad matytų vaikai. Tokiu atveju kiosko savininkas ne tik sumokėtų baudą, bet ir atsisveikintų su koncesija.

Į mokyklas grįžta uniformos

Kai prieš metus naujasis švietimo ministras Romanas Giertychas pasiūlė sugrįžti prie privalomų uniformų, tai sukėlė dalies jaunimo ir pedagogų pasipiktinimą. Ta�iau vis dažniau pa�ios mokyklos grįžta prie uniformų. Pasak pedagogų, mokinys, kuris dėvi uniformą, kitaip elgsis viešojoje vietoje, be to, vienoda apranga panaikina socialinius, turtinius skirtumus.

Lenkijoje labai populiarios katalikiškos mokyklos ir ugdymo įstaigos, kuriose yra didesnė disciplina, mažiau liberalizmo, aukštesni doroviniai reikalavimai. Pavyzdžiui, į kai kuriuos katalikiškus vaikų darželius eilės laukia dar negimę vaikai.

Ką daryti su nepilname�iais nusikaltėliais?

Po Gdansko tragedijos švietimo ministras pasiūlė steigti specialias mokyklas, į kurias būtų perkeliami auklėjimui nepasiduodantys agresyvūs mokiniai. Šiam pasiūlymui pritarė ir premjeras Jaroslavas Kaczynskis, pabrėždamas, kad mokykla turi užtikrinti mokinių saugumą, ginti galimos aukos interesus.

Taip pat siūloma sugriežtinti nepilname�ių atsakomybę. Teisingumo ministras parengė Baudžiamojo kodekso pataisas, pagal kurias baudžiamojon atsakomybėn būtų galima patraukti nepilnametį jau nuo 15 metų amžiaus. Dar griežtesnis ministro pasiūlymas – sudaryti nepilname�ių baudžiamąjį kodeksą, pagal kurį nepilname�iui bausmė būtų sumuojama. Pavyzdžiui, mažame�iui už sunkų nusikaltimą skirta 10 metų bausmė, kurią iki 18 metų jis atliktų pataisos namuose, o likusią dalį – kalėjime. Ta�iau teisingumo ministro pasiūlymus dalis visuomenės ir specialistų vertina labai skeptiškai – teigiama, kad tokie metodai kaip mažame�ių nusikaltėlių sodinimas į kalėjimus nepasiteisino kitose valstybėse.

OMNI naujienos