zithromax classification website

NEGIMĘS KŪDIKIS – TAIP PAT PACIENTAS


Audronė ARLAUSKIENĖ

Šiuolaikinėje akušerijoje negimęs kūdikis laikomas pacientu, kuriam taikomos ne tik diagnostinės priemonės jo būklei vertinti, bet ir gydomosios procedūros bei medikamentinė terapija tam, kad jis gimtų išnešiotas ir sveikas.

Siekiant įvertinti negimusiojo būklę, naudojami įvairūs tyrimo būdai.

Vienas iš normaliai besivystančio nėštumo požymių yra vaisiaus judesiai. Moteris, nešiojanti kūdikį, vaisiaus judesius pajunta dvidešimtą nėštumo savaitę. Nebe pirmu vaiku nėščia – aštuonioliktą savaitę.

Paprastas judesių skaičiavimo testas suteikia vertingos informacijos apie vaiko būklę gimdoje. Vaisiaus judesius skaičiuoja pati nėščioji nuo 30–32 nėštumo savaitės. Tam naudojami keli būdai. Pavyzdžiui, kasdien nuo 9 val. ryto 12 valandų skaičiuojami vaisiaus judesių periodai. Esant gerai vaiko būklei, jų būna 10 ir daugiau. Arba 1–3 kartus per dieną, gulint ant kairiojo šono, 30 minučių skaičiuojama mažiau negu penki judesiai, skaičiavimas tęsiamas iki vienos valandos. Į gydytoją nėščioji privalo kreiptis, kai vaisiaus judesiai susilpnėja ir suretėja, nes tai yra grėsmingi vaisiaus hipoksijos (deguonies stokos audiniuose) požymiai.

Esant hipoksijai, kinta ir vaisiaus širdies veikla. Gydytojas akušeris-ginekologas ar akušerė širdies veiklą gali vertinti tradiciniu akušeriniu stetoskopu. Juo nustatomas vidutinis vaisiaus širdies dažnis, t. y. skaičiuojama, kiek kartų širdis susitraukia per minutę (norma – 110–150). Girdint retus ar labai dažnus širdies susitraukimus, vertinti vaiko būklę motinos įsčiose tenka sudėtingesniais tyrimų metodais.

Šiuolaikinė akušerija jau nebeįsivaizduojama be elektroninės ir ultragarsinės aparatūros, padedančios tiksliau ir nepalyginamai anksčiau aptikti vaisiaus gyvybinių funkcijų sutrikimus.

Kardiotokografija (KTG) – tai lygiagreti vaisiaus širdies dažnio ir gimdos susitraukimų registracija. Nėštumo metu ji atliekama netiesioginiu būdu, t. y. uždėjus kardiotokografo daviklį ant nėščiosios pilvo sienelės, jai gulint ant kairiojo šono. Tyrimas trunka 10 –30 minučių ir gali būti kartojamas po 1–3 dienų. KTG registruojama nuo 26 nėštumo savaitės, o tiksliau – nuo 32-osios. Esant pavojingiems pakitimams, būtina taikyti intensyvų gydymą arba baigti nėštumą.

Ultragarso tyrimas – tai vienas populiariausių neinvazinių diagnostikos metodų. Taikant šį tyrimo būdą, galima anksti diagnozuoti nėštumą (4 nėštumo savaitę), įvertinti nėštumo vystymąsi, nustatyti vaisiaus padėtį, pirmeigą, placentos lokalizaciją, vaisiaus vandenų kiekį ir išmatuoti įvairius jo organus, aptikti apsigimimus. Normalaus nėštumo metu kiekvienai besilaukiančiai moteriai rekomenduojama atlikti du ultragarso tyrimus.

Transvaginalinės echografijos tyrimo (ultragarsu per makštį) metodas. Akušerijoje ir ginekologijoje šis metodas turi tam tikrų privalumų. Tiriant per makštį, dėl artimo daviklio paviršiaus kontakto su vidiniais lytiniais organais ir naudojamų aukšto dažnio ultragarso daviklių smarkiai padidėja tyrimų informatyvumas. Naudojant šį būdą pirmajame nėštumo trimestre, galima anksti nustatyti nėštumo vystymosi sutrikimus (nesivystantį nėštumą, dalinį nėštumo nutrūkimą, negimdinį nėštumą ir kt.), gimdos ir kiaušidžių auglius. Be to, kai kurias vaisiaus vystymosi anomalijas galima diagnozuoti jau pirmame nėštumo trimestre ar antrojo trimestro pradžioje. Įtarus, kad vaisiaus raida sutrikusi, sušauktas gydytojų konsiliumas, atsižvelgdamas ir į tėvų nuomonę, numato tolesnę nėštumo ir gimdymo priežiūros taktiką, siekiant išsaugoti kiekvieną gyvybę.

Doplerio metodas. Šiuolaikine ultragarso diagnostine aparatūra galima ištirti ir vaisiaus, placentos ir gimdos kraujotaką. Šis tyrimas atliekamas įtariant vaisiaus hipoksiją, jo širdies ritmo sutrikimus, augimo sulėtėjimą, esant sunkiai motinos patologijai, vaisiaus vandenų kiekio pakitimams. Dažniausiai kraujotaka tiriama vaisiaus kraujagyslėse – virkštelės arterijoje. Tyrimo trukmė – iki 40 minučių. Jį galima kartoti kas 1–3 dienas. Kai kraujotakos sutrikimas esti pirmojo ar antrojo laipsnio, taikomas intensyvus, vaisiaus būklę gerinantis gydymas. Įvertinus tyrimo duomenis, galima pasirinkti tinkamą akušerinę taktiką.

Vaisiaus būklei nėštumo metu įvertinti taikytinas ne vienas kuris tyrimo būdas, o jų kompleksas – pradedant nuo paprastų ir baigiant pačiais sudėtingiausiais.

Gemalinių vandenų tyrimas gali suteikti daug informacijos apie vaisių Vandenys paimami transabdominalinės amniocentezės būdu, t. y. kontroliuojant ultragarsu vaisiaus vandenų pūslė punktuojama per nėščiosios pilvo sienelę. Tyrimams imama apie 20 ml skysčio. Šią procedūrą galima atlikti nuo 14–16 nėštumo savaitės. Tyrimai atliekami norint diagnozuoti paveldimas ir įgimtas ligas, vaisiaus plaučių brandumą, esant Rh (rezus) nesuderinamumui, padidėjus gemalinių vandenų kiekiui.

Kordocentezė. Pastaraisiais metais pasaulio akušerinėse klinikose, kuriose gydomos ir gimdo didelės rizikos nėščiosios, kontroliuojant ultragarsu atliekama dar viena invazinė procedūra, t. y. vaisiaus virkštelės kraujagyslių punktavimas per nėščiosios pilvo sienelę. Iš paimto vaisiaus kraujo mikroanalizės nustatoma vaisiaus hipoksija, hemolizinė liga, diagnozuojamos paveldimos ar įgimtos ligos. Šios procedūros metu vaisiui, sergančiam sunkia mažakraujyste, galima perpilti kraują. Diagnozuojant ir gydant ši procedūra kartojama kas 1–14 dienų.

Vaisiaus širdies ritmo sutrikimams gydyti taikomi antiaritminiai medikamentai, kurie skiriami jo motinai.

Tags: ,

Nėra komentarų.

Palikite komentarą

Kyplex Cloud Security Seal - Click for Verification