propecia in canada enquiry

Nepriklausomybė


Gyveno kartą ABSOLIUČIAI NEPRIKLAUSOMA MOTERIS. Maždaug prieš metus ji tapo tokia – absoliučiai nepriklausoma. Ir tuo siaubingai didžiavosi. Ji atsibusdavo suskambus žadintuvui ir niekad nesilepindavo lovoje. Jai buvo vis tiek, ar gerti kavą, ar arbatą: ji ilgai kovojo su priklausomybe nuo kofeino. Ir įveikė, tuo pat metu pašalindama iš savo raciono viską, kas saldu, kaloringa ir nenaudinga. Todėl ji gėrė rytais vandenį ir valgė nesaldžią ir nesūdytą avižinę košę. Ji išsiskyrė su draugėmis, nes jai nesinorėjo nuo jų priklausyti. Ji buvo visiškai abejinga apsipirkimams ir niekas nedrįstų papriekaištauti jai, kad dėl blizgančio skuduro gali pamesti galvą. Nuo to loaiko, kai ji išvijo savo mylimajį (juk vos netapo nuo jo priklausoma!), praėjo jau daug mėnesių. Trumpiau tariant, ABSOLIUČIAI NEPRIKLAUSOMA MOTERIS jautė, kad dar truputėlis ir ji taps IDEALIA MOTERIMI.

Šeštadienio rytą už jos durų pasigirdo krebždesys. Ji atidarė. Svyruodama iš nuovargio, ant slenksčio stovėjo KATĖ. Moteris įsižiūrėjo ir aiktelėjo:

-Tu?! Bet… Kaipgi taip? Trys šimtai keturiasdešimt kilometrų?!

-Aš ėjau ištisus metus. – ir KATĖ, įėjusi į namus, bejėgiškai prisiglaudė prie kėdės kojelės.

-Kodėl?

-Pasiilgau. – atsiduso KATĖ. – Aš negaliu be tavęs gyventi, ir be mūsų namų, ir be mūsų vyriškio. Beje, o kur jisai?

-Bet juk aš nuvežiau tave pas tetą į kaimą… Tu neįsižeidei?

-Iš pradžių – taip. Bet paskui atleidau. Aš juk suprantu: tu taip norėjai tapti nepriklausoma…

-Ir tapau! – moters balstas staiga išdavikiškai sudrebėjo.

-Ką gi, sveikinu. – sukuždėjo KATĖ. – Nieko nepadarysi. Aš pailsėsiu dienelę ir keliausiu atgal.

Naktį moteris krūptelėjusi atsimerkė – ji visada atsibusdavo nuo nesuprantamo ilgesingos tuštumos krūtinėje pojūčio. Palei širdį buvo šalta, tartum viduje kas būtų ventiliatorių įjungęs. Iš įpratimo ji ištiesė ranką pasiimti raminančių vaistų ir užčiuopė šiltą kailiuką. KATĖ minkštai pražingsniavo antklode, prigulė pašonėje, sumurkė. Netrukus šaltas ventiliatorius krūtinėje pradingo.

Praėjo trys dienos. Moteris pabudo. Pusvalandį pasilepino lovoje, paskui nulėkė į virtuvę, iš anksto mėgaudamasi juoda kava su dar juodesniu šokoladu. Paskui pasiekė mobilų ir uždavė savo mylimam vyriškiui svarbiausią klausimą: „Kur tu?“ – tokių žinučių ji vakar išsiuntė kokį šimtą. Paskui susitarė su drauge susitikti kavinėje. Ir staiga pamatė KATĘ, sėdinčią prie durų.

-Išleisk mane. – paprašė jinai.

-Tu išeini? – moters akyse sublizgo ašaros. – Bet dabar aš nebegalėsiu be tavęs.

-Nusiramink. – atsakė KATĖ. – Aš tiesiog pasivaikščiosiu ir greitai grįšiu. Ir neužrakink durų. Juk nepriklausomybė – tai visai ne priklausomumų buvimas, kaip tau atrodė. Nepriklausomybė – tai žinojimas, kad durys atrakintos. O dar nepriklausomybė – tai laimė. Laimė, kad pas tave yra kažkas, pas ką tu pasirengusi 347 kilometrus pėstute nueiti…

Ir KATĖ peržengė slenkstį, padrąsinančiai nusišypsojusi ABSOLIUČIAI NORMALIAI MOTERIAI.

Nėra komentarų.

Palikite komentarą

Kyplex Cloud Security Seal - Click for Verification