NOSTRADAMAS: LUJI PILYPO (1773-1850) VALDYMAS. 1830 M. LIEPOS REVOLIUCIJA

Šio laikotarpio įvykiams ir pirmiesiems Orleano dinastijos pradi­ninko ir vienintelio valdovo Luji Pilypo valdymo metams priskiriamas VIII, 42 ketureilis:

Godumu, jėga ir prievarta

Savuosius vargins Orleano vadas.

Prie Sen Memiro atakuojama ir priešinamasi.

Negyvas savo palapinėje, (bet) pasakys, jog joje jis miega.

Pranašystė aiškinama taip: „Gobšus ir piktnaudžiaujantis valdžia Luji Pilypas atstums tuos, kas jį pasodins į sostą”, t.y. revoliucionierius, ir jie sukils. Paslaptingas pavadinimas Sen Memiras — Sen Meri anagrama (raidžių sukeitimas). Trečiojoje katreno eilutėje minimas 1832 m. birželio 5—6 d. respublikonų sukilimas prieš Luji Pilypą ir barikadų mū­šiai šalia Sen Meri bažnyčios plačiai aprašyti Viktoro Hugo romane „Vargdieniai”. O ketvirtąją eilutę A.Lepeletjė siūlo suprasti alegoriškai: „Pasiekęs pergalę, Orleano karalius paskiau nebus energingas ir atro­dys, jog jis savo rūmuose miega, lyg būtų miręs”.

Minėtas karalius valdė Prancūziją maždaug septyniolika su puse metų. Todėl ketureilį, kuriame minimi septyniolika metų, galima neginči­jamai priskirti jam (V, 92):

Po išbuvusio soste septyniolika metų

Per tokį patį laiką pasikeis penki.

Po to vieną išrinks tokiam pat laikui.

Jis nebus labai malonus romėnams.

Svarbiausias įrodymas, kad čia kalbama būtent apie Luji Pilypą, yra tai, jog nuo Nostradamo laikų jis buvo pirmasis septyniolika metų valdęs monarchas. Antrojoje eilutėje paminėtas penketas — penki Or­leano princai, nuskriausti nuvertus jų vyresnįjį giminaitį. O svarbiausia, po šio karaliaus užėmęs sostą Napoleonas III „buvo išrinktas tokiam pat laikui”, t.y. valdė taipogi septyniolika metų ir kelis mėnesius. Tuo laiko­tarpiu Prancūzijos ir Italijos santykiai iš tikrųjų buvo sudėtingi.

Pateiksime dar porą ketureilių, paprastai priskiriamų Luji Pilypo valdymui:

I, 39:

Aukščiausiasis lovoje naktį pasmaugtas,

Nes per ilgai blondinas išrinktasis delsė.

Imperiją pavergs trys apgaulingai išrinktieji.

Ir mirtį jam atneš paketas ir neperskaitytas dokumentas.

IX, 89:

Pilypui Fortūna septynerius metus bus palanki.

Jisai atrems arabų pastangas.

Po to, jo vidurdienį, nuostabus, prieštaringas dalykas.

Jaunasis Ogmijus sugriaus jo tvirtovę.

A.Lepeletjė nuomone, pirmojoje katreno eilutėje išpranašaujama paskutiniojo princo — Kondė — paslaptinga mirtis: 1831 m. rugpjūčio 9 d. jį rado pakartą. „Išrinktasis blondinas” — tai tas pats princas Kon­dė, pernelyg ilgai delsęs paremti teisėtą vyresniąją Burbonų atšaką, bet galų gale surašęs testamentą Bordo grafo, Karolio X įpėdinio, naudai. Tačiau Luji Pilypo agentams nužudžius princą, testamentas buvo pa­vogtas ir pakeistas kitu — Luji Pilypo sūnaus naudai. Apie tai, girdi, byloja ketvirtoji eilutė. Trečioji eilutė pranašauja, jog Prancūzijoje vieš­pataus trys neteisėti režimai — Orleano dinastija (1830—1848), Antroji respublika (1848—1852) ir Bonaparto dinastija (1852—1870). Be abe­jonės, A.Lepeletjė gerai išmanė Prancūzijos istoriją ir Nostradamo kat­renuose pirmiausia įžvelgė savo šalies įvykius, nors vėlesnieji prana­šysčių tyrinėtojai pirmąjį katreną ėmė sieti su Rusijos imperatoriaus Pa­velo I pasmaugimu.

IX, 89 katreną komentatorius aiškina taip: „Fortūna Luji Pilypui bus palanki pirmaisiais jo valdymo metais (1830—1838). Jis pajungs arabus ir įsiviešpataus Alžyre. Vidurinis jo valdymo laikotarpis bus aud­ringas. Jį apgaubs nešlovė (1840 m. liepos 15 d.) ir pagaliau (1848 m. vasario 24 d.) prancūzų tauta vėl paskelbs respubliką (jaunasis Ogmi­jus), atėmusi iš Luji Pilypo sostą Paryžiuje, kurį jis apsupo įtvirtinimais.