NAPOLEONAS III (1808-1873). 1848 M. VASARIO REVOLIUCIJA. ANTROJI RESPUBLIKA (1848-1852)
Šio laikotarpio įvykius, kai kurių tyrinėtojų nuomone, pranašauja IX, 5 katrenas:
Naujajam monarchui, iš apačių pasiekusiam viršūnę,
Trečias kojos pirštas prilygs pirmam.
Panašus į Pizos ir Lukos tironą
Ištaisys savo pirmtako klaidą.
Nuovokusis A.Lepeletjė šikart komentuoja itin vingriai, bet logiškai:
„1848 metais Nacionalinę asamblėją (antrasis, trečiasis luomai) — 1792 m. Nacionalinio konvento (pirmasis, trečiasis luomai) kopiją — sunaikins naujasis imperatorius Luji Napoleonas Bonapartas, kuris, kaip ir pirmasis Napoleonas, liaudies padedamas, iškils iš apačios. Šis monarchas, jaunystėje (1831 m.) vadovavęs revoliuciniam judėjimui Toskanoje, įkopęs j sostą, pasivadins Napoleonu III, taip norėdamas įteisinti 1832 m. liepos 22 d. Vienoje mirusio ir nevaldžiusio Napoleono I sūnaus, Napoleono II, Reichštato hercogo, valdymą. Audringus Antrosios respublikos įvykius pranašauja ir VIII, 41 katrenas:
Lapę išrinks, neištarus nė žodžio,
Žmonėms vaidinančią šventąją, mintančia miežine duona,
Po to staiga ji virs tirone,
Priminus koja didžiūnų gerkles.
1848 m. būsimasis Napoleonas III buvo išrinktas prezidentu, o 1851 m. jis įvykdė valstybės perversmą ir likvidavo respubliką. Imperatoriaus tarnai teigė, jog jis valgo tik miežinę duoną.
I, 92 katrenas taip pat tinka aukščiau minėtam valdovui:
Visur taiką paskelbs kažkas,
Netrukus — sukilimas ir plėšimai…
Atsisakius įsiverš į miestą, žemę, jūrą.
Trečdalis milijono žuvusiųjų ir belaisvių.
Kaip žinia, Napoleonas III atėjo į valdžią su šūkiu „Imperija — tai taika!”, tačiau iš karto įsivėlė į Krymo karą. Jis daug kariavo, beje, paskutinysis, — Prancūzijos ir Prūsijos karas baigėsi triuškinančiu pirmosios pralaimėjimu ir Paryžiaus komunos sukilimu. 1870—1871 m. Prancūzijos ir Prūsijos karas prasidėjo, Prūsijos karaliui atsisakius vykdyti žeminančius Prancūzijos imperatoriaus reikalavimus, tad trečioji eilutė atspindi tikrus įvykius. Pranašystėje ypač įspūdingai skamba „trečdalis milijono žuvusiųjų ir belaisvių”. Ligi XIX a. Europa nebuvo girdėjusi tokių karo nuostolių. Iš tikrųjų tame kare žuvo ir buvo sužeisti 300 tūkstančių žmonių. Jei dar pridėtume belaisvius, nuotoliai netgi viršytų Nost-radamo skaičius.
Su Prancūzijos ir Prūsijos karo įvykiais paprastai siejamas ir IV, 65 katrenas:
Didelės tvirtovės bėgliui.
Pasišalinus iš savo vietos,
Jo priešininkas rodys didelį narsumą.
Imperatorius mirs ir bus apkaltintas.
Pirmosios dvi eilutės byloja apie 1871 m. rugsėjo 1 d. Napoleono kapituliaciją Sedane, trečiojoje — minimas šioje kampanijoje prūsų parodytas didelis karinis meistriškumas. Napoleonas III iš tikrųjų greitai (1873 m.) visų pasmerktas mirė. Nostradamas „Šimtmečiuose” mini tiesiog sūnėną arba karališkąjį sūnėną. Iki XIX a. vidurio šis asmuo nebuvo galutinai identifikuotas. Tik į valdžią atėjus Napoleonui III, didžiojo karvedžio sūnėnui, komentatoriai iššifravo, ką Nostradamas turėjo galvoje.
Įdomus ir VIII, 43 katrenas, savo turiniu glaudžiai susijęs su dviem anksčiau išnagrinėtaisiais:
VIII, 43:
Kai du dalykai neteisėti žlugs,
Tikrasis sūnėnas sostą užims.
Užgrius Lektuaro kasyklos.
Iš baimės vėliavą nuleis sūnėnas.
Pirmasis šį pranašavimą ėmėsi komentuoti A.Lepeletjė. Pirmąsias dvi eilutes jis lengvai išaiškino: du žlugę neteisėti dalykai — tai karaliaus Luji Pilypo asmenyje Orleano dinastija, 1848 m. nuversta vasario revoliucijos, ir po to susikūrusi II respublika, sunaikinta Napoleono III.
Istorija įrodė, kad tyrinėtojas nesuklydo priskirdamas šį ketureilį minėto imperatoriaus valdymui, nors jis ir negalėjo žinoti, jog „iš baimės vėliavą nuleis sūnėnas”: Napoleonas III kapituliavo prie Sedano, praėjus trejiems metams po A.Lepeletjė komentarų.
Kitą katreną apie „sūnėną” komentatoriai taip pat sutapatina su 1870—1871 m. Prancūzijos ir Prūsijos karu.
II, 92:
Iš žemės matyt auksaspalvė ugnis.
Įpėdinis, paveiktas aukštybių, atliko stebuklingą darbą.
Didžiulė žmonių skerdykla. Paimtas Didžiojo įpėdinis.
Išdidų aplenks įspūdinga mirtis.
A.Tome-Šovinji, 1877 m. rašęs savo komentarus, mano, jog pirmojoje eilutėje kalbama apie artilerijos ugnį. Įpėdinis, t.y. Napoleono III sūnus, kare su Vokietija jokių stebuklingų darbų neatliko. Komentatorius primena tuo laiku prancūzų spaudoje išpūstą epizodą: kai 1870 m. rugpjūčio 2 d. įpėdinis Sarbriukene aplankė priešakines prancūzų armijos pozicijas, prie jo kojos į žemę įsmigo kulka, tačiau jis reagavo labai šaltakraujiškai. Bet labiausiai realius įvykius atitinka trečioji ir ketvirtoji eilutės. Paskutiniajame mūšyje imperatorius be tikslo klaidžiojo po kovos lauką tikėdamasis, jog jį pasitiks kažkuri kulka, tačiau „įspūdinga mirtis” aplenkė nevykėlį karvedį.
Štai dar trys Napoleonui III priskiriami katrenai apie „sūnėnus”:
IV, 73:
Didysis sūnėnas patvirtins jėga
Sutartį, sudarytą silpnadvasės (arba — atsargios) širdies.
Vakare vaidinant pantomimą,
Hercogas išbandys Ferarą ir Asti.
VII, 43:
Kai pamatys du vienragius,
Vieną — besileidžiantį, kitą — kylantį,
Susirangys pasaulis į visas puses,
Juokdamasis pabėgs sūnėnas,
X, 30:
Pasirodys sūnėnas ir naujojo šventojo kraujas.
Jis savo pravarde (ar pavarde) laikys arkas ir stogą.
Ištremti ir mirčiai pasmerkti išvaryti nuogi.
Žalią spalvą jie pavers į raudoną ir juodą.
Sutartis, apie kurią kalbama X, 30 katrene, A.Lepeletjė nuomone, — tai 1859 m. spalio 17 d. pasirašyta Ciuriche sutartis, kurios buvo laikomasi tik dėl Napoleono III karinio pranašumo. VII, 43 katreną tyrinėtojas bando susieti su tuo pačiu dokumentu, kurį pasirašęs Napoleonas III jau nerėmė Italijos. Du vienaragiai — be abejo, heraldinės figūros, nors nežinia kieno galėjo būti herbai su vienaragiais. Aiškindamas X, 30 katreną, komentatorius priminė, kaip popiežius Pijus VII, nenorėdamas gadinti santykių su Napoleonu I, j Bažnyčios kalendorių įrašė naują šventąjį — Napoleoną, nukentėjusi valdant Romos imperatoriui Diokletianui (šis šventasis minimas rugpjūčio 15 d.). Taigi didžiojo dėdės dėka atsirado ne tik sūnėnas, bet ir naujas šventasis. Antroji eilutė byloja, kad Bonapartų dinastija bus tarsi visuomenės atramos.
PRANCŪZIJA TARPUKARIO LAIKOTARPIU
Valstybės istorijos tarpsnis nuo 1870 iki 1918 m., apimantis Paryžiaus komunos įvykius, niekada nedomino Nostradamo pranašysčių tyrinėtojų. Gal dėl to, kad paskesnių įvykių fone istorija ligi 1914 m. jiems atrodo gana blanki, o vaizdai, kuriuos galima sieti su Pirmuoju pasauliniu karu, beveik nesiskiria nuo priskiriamų Antrajam. Kaip ten bebūtų, tačiau šį tarpsnį Nostradamo pranašysčių žinovai apėjo, todėl mes pereisime prie tolesnio istorijos tarpsnio nagrinėjimo.
Iki 1914 m. žmonija nesusidūrė su pasauliniais karais. Tais laikais atrodė neįtikėtina, kad visos šalys kovotų tarp savęs. Anksčiau, remiami didikų ir kariuomenės, kariavo karaliai, niekada neįsakydavę kovoti liaudžiai. Prancūzijos didžioji revoliucija viską pakeitė. Respublikonai įvedė visuotinę prievolę, t.y. gyventojai privalėjo dalyvauti karo veiksmuose. Beje, nepasitenkinimas buvo viena iš Vandėjos maišto priežasčių. Taigi su 1914—1918 m. karu žmonija įžengė į „temstančios tautų šlovės” epochą. Apreiškime Jonui rašoma: „<...> atėjo didi jų rūstybės diena, ir kas gali ištverti?!” Ezechielis atkartoja: „Viešpaties diena, niūri diena; ateina tautų valanda”.
Nostradamas tiksliai numatė įvykius. Antai viename ketureilyje jis nurodė, kada tautos įžengs į pabaigos epochą (I, 48):
Praėjus dvidešimčiai Mėnulio viešpatavimo metų,
Dar septynis tūkstančius metų jisai valdys.
Kai jis nusilps ir Saulė jį pakeis,
Tada turbūt teišsipildys mano pranašystė.
Taigi, kai nuo Mišelio Nostradamo pranašystės praeis 360 metų ir išnyks Europos karalystės, tada kitas valdovas (Didysis monarchas) septintojo tūkstantmečio pradžioje įžengs į sostą. Pranašystėmis ims tikėti, ir jos beveik išsipildys. Jei prie pranašysčių pradinės datos — 1557 m. kovo 14 d. — pridėsime 360 metų, apie kuriuos kalbama ketureilyje, kaip tik ir gausime 1917 m. kovo 14 d. — pačius kruviniausius Vakarams metus.
Pirmojo pasaulinio karo metams daugelis komentatorių vieningai priskiria IX, 55 katreną:
Ruošiamasi Vakaruos baisingam karui.
Užeis po metų toks didžiulis maras,
Neišgyvens nei jaunas, anei senas, anei gyvulys.
Prancūzijoje kraujas, ugnis, Merkurijus, Marsas, Jupiteris.
M.Morenas mano, kad „maras” — tai Rusijos revoliucija, tapsianti „baisingo karo” Vakaruose išdava. Revoliucija bus tokia baisi ir kruvina, kad jos žiaurumų neišvengs nei vaikai, nei seneliai, netgi gyvuliai. Dėl karo viskas aplinkui liepsnos ir kraujuos. Jungtinės Amerikos Valstijos (Jupiteris) atvyks į Prancūziją. Kaip žinia, 1917 m. JAV įstojo į karą Europoje.
Tačiau daugelis pranašysčių tyrinėtojų į šį katreną atkreipė dėmesį tik tada, kai tuoj po Pirmojo pasaulinio karo planetą ištiko gripo pandemija (vadinamasis „ispaniškasis” gripas). Per metus nuo šios ligos mirė 209 milijonai žmonių, dukart daugiau, nei žuvo visuose Pirmojo pasaulinio-karo frontuose. Galimas daiktas, būtent šią epidemiją turėjo galvoje Nostradamas.
Kautynių eigai Prancūzijos teritorijoje skirtas IV, 12 ketureilis:
Didelė stovykla kelyje bus priversta bėgti,
Tačiau toliau nieko nepersekios,
Kariuomenė pakeis stovyklą, legioną sumažins,
Paskui jinai iš Galijos bus visiškai išvaryta.
Tai reiškia, jog didelė vokiečių kariuomenė bus priversta trauktis prie savo sienų. Prancūzų armija susigrąžins prarastus rajonus (Elzasą ir Lotaringiją), o paskui ryžtingai išgins priešą iš savo šalies.
Prancūzijos istorija tarp dviejų pasaulinių karų, komentatorių nuomone, pateikiama neigiamai vertinant vadinamąją „sutaikymo politiką”, kai Vakarų demokratijos nesiryžo atsispirti didžiųjų fašistinių valstybių spaudimui. Nostradamas paliko ištisą tokių pranašavimų bloką, sudarytą iš šešių katrenų, kuriais jis galbūt norėjo pakeisti pirmuosius šešis „Šimtmečių” ketureilius. Šiaip ar taip, jie turi tuos pačius numerius ir tyrinėtojų įvardyti kaip „papildomieji”.
VIII, 1 papildomasis:
Dėl savo laukimo bus daugeliui gėda.
Gyventojai nebesulauks pasigailėjimo.
Manantiems, kad gerai užsispyrus laukti,
Neilgai atsikvėpti leis.
VIII, 2 papildomasis:
Kai kurie ateis ir kalbės apie taiką.
Tarp monarchų ir labai galingų senjorų.
Tačiau taika nebus pasiekta taip greitai,
Nebent jie dar nuolankesni bus nei kiti.
VIII, 3 papildomasis:
Deja, koks įniršimas! Deja, kokia nelaimė
Daugeliui žmonių ateis!
Tokios draugystės niekada nebuvo
Tarp bėginėjančių vilkų.
VIII, 4 papildomasis:
Daugelis užsimanys derėtis
Su dideliais senjorais, kariaujančiais su jais,
Bet nieko apie tai jie nenorės girdėti.
Bėda, kada taikos nesiunčia Dievas žemėn.
VIII, 5 papildomasis:
Ateis pagalba įvairiausia iš visų šalių.
Iš žmonių tolimiausių, panorusių priešintis.
Skubėti jie pradės ūmai,
Bet jie šią valandą padėti negalės.
VIII, 6 papildomasis:
Deja, kokie nepasotinami svetimšaliai monarchai.
Saugokis, kad jie neateitų tavo šalin.
Daugelio šalių, net Vienos,
Tykos baisūs pavojai.
Kaip žinia, Hitleris 4-ajame dešimtmetyje nuolatos tikino norįs vien taikos. Jį, rodos, net iškėlė kandidatu Nobelio taikos premijai gauti. Juo tikėjo daug garsių politikų. Kuo viskas baigėsi, žinome. VIII, 1-ojo papildomojo ir VIII, 2-ojo papildomojo katrenų tekstai tarsi užsimena apie panašią situaciją. O VIII, 6-ajame papildomajame ketureilyje tiesiai įvardijama Viena, t.y. lyg pranašaujama 1938 m. Austrijos aneksija. VIII, 3 papildomąjį katreną kai kurie komentatoriai sieja su 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo—Ribentropo paktu, o VIII, 5-ąjį papildomąjį katreną — su pavėluota JAV pagalba, nes ši šalis savo sąjungininkus pradės remti jau po to, kai Hitleris užgrobs didžiąją Europos dalį. Antrojo pasaulinio karo diplomatinės priešistorijos įvykius Nostradamas surikiavo į vieną bloką, o paties karo vaizdai išsklaidyti pavieniuose visų „Šimtmečių” ketureiliuose.
Prancūzijos pralaimėjimas 1940 m. vasarą — vienas tragiškiausių epizodų. Pranašysčių tyrinėtojai surado dešimtis ketureilių, kuriuose, kaip jie mano, kalbama apie Antrojo pasaulinio karo, ypač pirmojo jo laikotarpio, Prancūzijos istoriją. Pateiksime kai kuriuos iš jų:
I, 34:
Plėšrus paukštis nuskris į kairę pusę.
Anksčiau, nei prancūzai pasiruoš konfliktui.
Vieni tai priims kaip gerą, kiti — abejotiną ar nelaimę lemiančią.
Silpna partija laikys tai geru ženklu.
Daugelio Nostradamo ketureilių komentatorių tvirtinimu, katrene minimas „Plėšrus paukštis” — tai, žinoma, erelis, Vokietijos imperijos simbolis. Jis „nuskris į kairę”, t.y. per Olandiją ir Belgiją suduos smūgį kairiajam prancūzų gynybos sparnui, kaip 1940 metų gegužę ir padarė vokiečių armija. „Silpna partija” — aišku, tėvynės išdavikai, džiaugęsi Vokietijos sėkme.
III, 7:
Pabėgėliai, dangaus ugnis iš viršukalnių.
Besilinksminančių varnų artimas konfliktas.
Nuo žemės — šauksmai Dangaus paramos ir pagalbos,
Kai kovojantys bus prie pat sienų.
Pirmoji šio posmo eilutė skamba šiuolaikiškai, ypač jei sutiktume su aiškinimu, jog „viršukalnės” — pikiruojantys bombonešiai, 1940 m. vasarą pirmą kartą bombardavę Prancūzijos kelius. Tada ir trečiąją eilutę galima suprasti ne kaip abstrakčius Dangaus pagalbos prašymus, o kaip konkretų reikalavimą, kad kareivius pridengtų lėktuvai. Ketvirtąją eilutę, pasakojančią apie kautynes prie sienų, komentatoriai sieja su pagrindinio Prancūzijos miesto — Paryžiaus — sienomis.
V, 81:
Karališkasis paukštis virš Saulės miesto.
Septynis mėnesius į priekį atneš jisai lemtingą ženklą.
Rytinė siena neatlaikys. Žaibai. Griausmas.
Po septynių dienų priešai prieis prie vartų.
Įdomiausiai šį ketureilį aiškina amerikietis Rolfas Bosuelas. „Karališkasis paukštis”, anot jo, yra pavienis vokiečių lėktuvas žvalgas, 1939 metų lapkričio 13-osios naktį pasirodęs virš Paryžiaus. Neatlaikiusi „rytinė siena” — Mažino linija. O „septynios dienos” — tai 1940 m. birželio 5—11 d., kai vokiečiai surengė lemiamą Paryžiaus puolimą.
Kitą ketureilių grupę galima susieti su įvykiais, prasidėjusiais 1940 m. birželio 22 d. Prancūzijai kapituliavus:
VII, 33:
Dėl apgavystės neteko jėgos karalystė.
Laivynas blokuotas. Praėjimas šnipams.
Susitiks du veidmainiai draugai.
Seniai mieganti atsibus neapykanta.
Pirmosiose dviejose eilutėse, Nostradamo pranašysčių aiškintojų nuomone, kalbama apie „Penktosios kolonos” veiksmus, lėmusius Prancūzijos kapituliaciją. „Laivynas blokuotas” — tai Prancūzijos laivyno pasidavimas. Buvusios sąjungininkės Anglijos laivynas ne tik užblokavo, bet iš dalies sunaikino uostuose stovėjusius prancūzų jūrų laivus. Nenuskandintieji iki 1942 m. lapkričio mėn. nejudėdami išstovėjo Tulo-ne. Vėliau juos paskandino pačios laivų komandos. „Susitiks du veidmainiai draugai” — tarsi užuomina j Molotovo 1940 m. rudens kelionę j Berlyną. Ši draugystė nebus ilga — tarsi teigia paskutinioji eilutė.
Labai vykusiu galima laikyti X, 34 pranašavimą:
Senas, vos nekretantis tribūnas.
Jį įtikinės neišduoti belaisvių.
Valia, bevališkumas, baikštus pokalbis apie blogį.
Pagal įstatymą savo draugams išduos.
Iškaršęs, senas tribūnas — žinoma, nusenęs maršalas Petenas, fašistinės vyriausybės vadovas. Įvairių šalių antifašistų, Prancūzijos internuotų karo pradžioje, išdavimas Hitleriui buvo vienas sunkiausių kaltinimų, kuriuos po karo jam pateikė Prancūzijos teismas.
Dar vienas, pratęsiantis šią temą, ketureilis:
1,78:
Tai, ką pagimdė nusilpusio proto vadas,
Atves į karo reikalų ir mokslo sunykimą.
Bijo Prancūzijos valdovo jo (arba — jos) sesuo.
Laukai suskirstyti, atiduoti kariuomenei (žandarams).
Šj katreną galima nagrinėti kaip Peteno — Prancūzijos vadovo — veiklos apibūdinimą. (Įdomu, kad nei čia, nei X, 85 ketureilyje Nostradamas nevadina jo nei karaliumi, nei monarchu). „Sesuo, bijanti Prancūzijos valdovo” — galbūt buvusi sąjungininkė — Anglija.
X, 1 ketureilis lyg ir tęsia ankstesniojo katreno — I, 78, temą:
Pažadas priešui priimti jo tikėjimą
Nebus ištesėtas. Sulaikys belaisvius.
Vienus sučiups veik mirusius, kitus — vienmarškinius.
Likusieji prakeikti už paramą.
Pasirašius taikos ir draugystės sutartį, vokiečiai Petenui žadėjo išleisti į tėvynę prancūzų belaisvius, bet savo pažado netesėjo. Bet ir pastarojo pasižadėjimas, kad Prancūzija priims „priešo tikėjimą”, nebuvo įvykdytas. Prasidėjo Pasipriešinimo judėjimas. Taigi trečioji eilutė greičiausiai kalba apie vokiečių terorą, o ketvirtoji — apie tautos nekenčiamus kolaborantus.
Įdomiausia, jog Nostradamas lyg ir žinojo, kad jo pranašystės pateks į negarbingas hitlerinio Reicho kanceliarijos rankas. Anot M.Mo-reno, apie tai užsimenama II centurijos 36-ajame ketureilyje:
Didžiojo pranašo raštai (laiškai) paimti
Paklius į rankas tirono.
Karalius užsiims apgaule,
Bet greitai sukčiavimai jam sutrukdys.
Nacių propagandos tarnybos vadovas Gebelsas iš tikrųjų išleis milijonus egzempliorių suklastotų „Šimtmečių”, esą pranašaujančių Vokietijos imperijos pergalę. Bet pranašų neįmanoma apgauti.
Nostradamo „Šimtmečiuose” sunku rasti pakankamai pagrįstą pranašavimą apie Prancūzijos pokario istoriją. Matyt, šiame istorijos tarpsnyje nebuvo didelių sukrėtimų ir klaikių katastrofų.
…
I gues it would be useful to tell you something about poker bonuses. Today poker room has huge bonuses to last days of the year
Like or Dislike:
0 
0
I gues it would be useful to share with you some words about car insurance. Today quote is cheaper taking into count end of 2011 year
Like or Dislike:
0 
0
Let me share with you a little bit about car quotes. Today auto insurance rate is great cost to the end of year
Like or Dislike:
0 
0
I gues it would be useful to share with you some words about free quotes on auto insurance. Today it is cheap to last days of the year
Like or Dislike:
0 
0
Let me share with you something about auto insurance. Nowadays insurance rate is cheap taking into count the end of year
Like or Dislike:
0 
0
Let me inform you a little bit about auto insurance rates. Today auto quote is cheap counting end of 2011 year
Like or Dislike:
0 
0
Here you will get more news about gambling .. Visitors can get huge bonuses up to $100 on deposit.
Like or Dislike:
0 
0
I would like to inform you some words about Safeway auto insurance. Nowadays it is instant to the end of the previous year
Like or Dislike:
0 
0
Let me tell you few words about free quotes on Nationwide auto insurance. Today auto insurance rate is cheap taking into count beginning of year
Like or Dislike:
0 
0