2008-04-04
Artimiausiomis savaitėmis Seimas planuoja apsispręsti, ar uždrausti abortus. Visuomenė tarsi pasidalijusi: dalis – už gyvybės saugojimą, kita – už moters reprodukcines teises. Seimo svarstomo įstatymo projekte konstatuojama, kad abortą leidžiamą atlikti tik 2 atvejais: kai nėštumas gresia moters gyvybei ar sveikatai ir kai yra pagrįstų įtarimų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veiksmų.
Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Motinos ir vaiko globos namuose glaudžiasi moterys, kurių dalis ketino nutraukti savyje bręstančią gyvybę, neturėdamos sąlygų vaikučiui auginti. Patyrusios artimųjų atstūmimą, engimą, smurtą jos vis dėlto ryžosi gimdyti. Su globos namų mamomis kalbėjomės apie tai, kodėl jos nusprendė gyvybę išsaugoti.
Lėja: vaikelis turi gyventi
Trisdešimtmetė Lėja dvejus metus gyveno su baikeriu. Abu jie labai norėjo vaikų. Sužinojusi, jog laukiasi, moteris visiškai neišsigando. Vaikelio tėvas sužinojęs, kad Lėja nėščia, iš pradžių apsidžiaugė, bet vėliau pradėjo ją įkalbinėti nėštumą nutraukti. Kai vyras įkaušdavo, imdavo merginą mušti, varydavo iš namų. Lėja jo bijojo. Vyras dažnai išeidavo pas draugus, ėmė nebegrįžti namo ištisas paras. Moteris stengdavosi „negadinti santykių“ dėl vaiko. Laukdamasi ji pasidarė nebe tokia graži, nebe tokia liekna. Vyras nenorėjo suprasti šių permainų, ir dažnai priekaištaudavo Lėjai sakydamas: „Pasižiūrėk, kaip tu atrodai!“. Negana to, būta ir grasinimų trenkti moteriai į pilvą taip išprovokuojant persileidimą. Netrukus Lėja sužinojo apie draugo neištikimybę. Ėmusi su juo apie tai kalbėtis, sulaukė smūgių. Jai iš tiesų vos neįvyko persileidimas. Palaukusi, kol draugas užmigs, Lėja išsikvietė greitąją, ir buvo skubiai nuvežta į ligoninę. Vaikelį pavyko išsaugoti.
Gulėdama ligoninėje moteris vis tikėjosi, kad jos draugas ateis aplankyti, vis neprarado vilties, nes labai jį mylėjo. Tuomet Lėja sužinojo apie vyro sulaikymą įtarus, kad jis padarė nusikaltimą. Nors Lėjos draugą po sulaikymo paleido, jis taip ir nepasirodė. Moteris jautė, kad jis jau neateis.
Išrašyta iš ligoninės Lėja nebeturėjo kur eiti. Jos motina nenorėjusi dukters priimti, sakydama, kad esą mergina turinti draugą, vaiko tėvą, tad tegul jis ja ir rūpinasi. Beje, Lėjos motina buvo linkusi išgerti. Lėja, draugės padedama, kreipėsi į socialinę darbuotoją. Ši internete surado Motinos ir vaiko globos namus ir skyrė pinigų į juos atvykti.
Lėja buvo tvirtai nusprendusi, kad šis vaikelis turi gyventi. Ji jau buvo patyrusi vieną abortą ir žino, kas tai yra. Moteris nenorėjo, kad tai vėl pasikartotų – būtų sugraužęs sielvartas. Tąkart moteris ryžosi nutraukti nėštumą, nes tuometinis jos draugas labai gėrė, todėl ji planavo su juo išsiskirti. Nors iš pradžių Lėja lyg ir jautėsi atsikračiusi „naštos“, rūpesčių, bet vėliau pasidarė moraliai labai sunku, ji puolė į depresiją, apatiją, teko lankytis pas psichologą. Moteris taip pat bijojo, kad galbūt daugiau nebegalės susilaukti vaikų.
Lėjai abortas – nuodėmė, gyvybės nužudymas, nes, pasak jos kai užsimezga gyvybė, atsiranda ir dvasia.
Tačiau mergina neslepia ir dabar patirianti sunkių akimirkų, kai nesinori gyventi, ypač kamuojant materialiniam nepritekliui, nes iš vaiko tėčio ji negauna jokios finansinės paramos. Vis dėlto, pažvelgusi į vaikutį, ji supranta, kad vien dėl jo verta gyventi. Juk sūnelis - nekaltas! Kai Lėja pradėjo lauktis, puikiai suprato, kad joje auga mažas žmogutis. Jį mylėjo, kalbėjosi su juo, dainavo. Lėja mano, kad labai svarbu šviesti jaunas merginas ir vaikinus, jog užsimezgusi gyvybė jau nuo pat pradžių yra visavertis žmogus. Dabar ji džiaugiasi dėl savo pasirinkimo ir neįsivaizduoja, kas būtų, jei neturėtų savo sūnelio. Tačiau jai liūdna, kad jis auga ne šeimoje.
O išsiversti iš 97 Lt per mėnesį valstybės skiriamos pašalpos Lėjai ir jos sūneliui tikrai labai sunku. Juk vien sauskelnių pakuotė kainuoja per 40 Lt, o dar košytės, mišinukai. Lėja mano, kad dažniausiai abortui moterys ryžtasi dėl materialinių sunkumų. Ji sako, nesuprantanti tų moterų, kurios materialiai apsirūpinusios, bet vis tiek nutraukia nėštumą arba dėl karjeros nenori vaikų. Taip pat, Lėjos nuomone, dar viena priežastis, kodėl moterys renkasi abortą, yra smurtas šeimoje.
Žydrūnė išdrįso pasirinkti gyvenimą
Žydrūnė gyveno su motina. Sūnelio tėvas – senas pažįstamas ir draugas. Kai moteris sužinojo, kad laukiasi, – išsigando. Jos motina pasakė: „Grįžti be vaiko arba palieki namus“! Motina įsivaizdavo, kad vaikui auginti nėra tinkamų sąlygų (nors iš tiesų jos buvo pakankamai geros), be to, buvo įsitikinusi, kad trečiąją dešimtį peržengusi Žydrūnė nesugebės auginti savo kūdikio. Beje, pati Žydrūnė neblogai uždirbdavo. Moteris jautėsi labai nelaiminga. Netgi buvo sau tarusi: „vaiką paliksiu, o pati nuo tilto šoksiu“. Žydrūnės mama tikrai nebūtų persigalvojusi. Būtų tekę vaiką palikti kūdikių namuose. Jauna moteris taip pat nesijautė tikra, ar sugebės auginti kūdikį, nes buvo visiškai sugniuždyta. Ne gana to, būsimo vaikelio tėtis pareiškė: „Tavo problemos. Tu apgauti mane norėjai pastodama“, manydamas, kad Žydrūnė taip pasielgė norėdama už jo ištekėti, nes jis turtingas.
Kai moteris sužinojo, kad laukiasi, nutraukti nėštumą jau buvo per vėlu. Jei tai būtų nutikę anksčiau, gal ir būtų ryžusis abortui. Vėliau, laimė, Žydrūnės giminaitė sužinojo apie „Caritas“ Motinos ir vaiko globos namus. Jei ne šie namai, Žydrūnei būtų tekę bent laikinai savo vaikelį palikti kūdikių namuose. Būtų buvę sunku išsinuomoti savą būstą. O Motinos ir vaiko globos namuose Žydrūnė gali ir kiek sutaupyti, kadangi čia nuomos mokėti nereikia, taip pat teikiama parama maisto produktais, gaunami nemokami pietūs ir, žinoma, moralinė pagalba bei saugumo jausmas. Prireikus mažylį pagloboja kitos moterys. Žydrūnei paliko didžiulį įspūdį kelionė prie jūros drauge su kitomis mamomis. Gyvendama Motinos ir vaiko globos namuose, Žydrūnė ėmė ir labiau savimi pasitikėti.
Nepaisant Žydrūnės motinos gąsdinimų, kad jos dukrą, kaip vienišą mamą, smerks visuomenė, mergina tvarkydama dokumentus ar kreipdamasi į gydytojus nepatyrė neigiamo vertinimo.
Žydrūnės nuomone, didesnis švietimas abortų tema tikrai nepakenktų. Bet, pasak jos, jaunos merginos nelabai noriai klausosi tokių paskaitų, nepaisant to, kad jos iš tiesų reikalingos. Žydrūnė mano, kad nutraukti nėštumą galima leisti tik išskirtiniu atveju – jei motinos gyvybei iškyla pavojus.
Žydrūnė prisipažįsta kad jei būtų palikusi savo vaikelį kūdikių namuose, turbūt tikrai būtų atėmusi sau gyvybę, nes nebemačiusi prasmės gyventi.
Dukrytė - didžiausias stebuklas
Gitana - dvidešimtmetė. Ji draugavo su vaikinu, kai ėmė lauktis, nenusiminė. Mergina sako negalinti žodžiais nusakyti to nuostabaus jausmo, kai sužinojo, kad taps mama. Gydytoja jos tiesiai paklausė: „Tai gimdysim, ar ne?“. Merginos atsakymas buvo: „Žinoma, gimdysim!“ Tikrai Gitanai neteko dėl to gailėtis. Apie abortą ji net minčių neturėjo, nors širdyje ir buvo didelis sąmyšis. Gitana prisipažino, kad buvo susirūpinusi sunkia jos ir būsimojo mažylio ateitimi, tačiau apie nėštumo nutraukimą tikrai negalvojusi.
Į žinią apie Gitanos nėštumą jos draugas reagavo teigiamai, bet, gimus vaikui, jam nepakako noro būti rūpestingu tėčiu. Kurį laiką mergina glaudėsi pas vaikino artimuosius. Tačiau, pašlijus santykiams su draugu, Gitana nebeturėjo kur gyventi. Jaunoji mama patyrė daug sunkumų, gyvendama pas vaiko tėčio giminės. Tai atsiliepė ir mažylei, kuri buvo baugšti, dažnai verkdavo. Gitana jautėsi engiama, ir toks gyvenimas tapo nepakeliamas, todėl, nors ir sunkiai, tačiau vis dėlto ryžosi išsikraustyti. Moteris įsitikinusi, jog motinai nedera, kad jos vaikas ją matytų verkiančią ar įsitempusią. Gitana nenorėjusi rizikuoti nei savo sveikata, nei dukrelės gerove, todėl ir pasirinko Motinos ir vaiko globos namus.
Nors Gitana turi tėvus, tačiau jų namuose kaime sąlygos dukrytei auginti buvo netinkamos. Apie Motinos ir vaiko globos namus Gitana kadaise buvo girdėjusi iš draugės, kuri pasakojo, kad yra tokie globos namai, kur yra padedama vienišoms mamoms, laikinai neturinčioms, kur gyventi. Gitana susisiekė su Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Motinos ir vaiko globos namais ir čia atvažiavusi nusprendė pasilikti. Pasak moters, ji neturėjusi kito pasirinkimo, tačiau čia gavo tai, kas labiausiai reikalinga - pastogę, teisinę pagalbą. Pagyvenusi šiuose namuose, Gitanos dukrytė taip pat labai pasikeitė, atsigavo. „O kas man gali būti svarbiau negu vaiko laimė?“ – tvirtina Gitana. Motinos ir vaiko namuose jaunoji mama jaučiasi nepalyginamai geriau nei ten, kur gyveno anksčiau. Gitanos nuomone, puiku, kad yra tokie namai, kur mamos su vaikais gali bent laikinai, kol neturi savo būsto, prisiglausti.
Gitana įsitikinusi, kad visuomenės požiūris į vienišas mamas yra labai neigiamas. Tai galima pajusti ieškant darbo, būsto. Kadangi tą yra patyrę gan artimi Gitanai žmonės, ji yra įsitikinusi, kad ir jos laukia panašus likimas. Vienišai mamai, pasak Gitanos, sudaroma labai daug kliūčių.
Moters nuomone, abortų klausimu mūsų visuomenė yra pasidalijusi. Sunku pasakyti, kuri dalis gausesnė - už abortus ar prieš. Gitana įsitikinusi, kad daugiau - už. Tačiau savo atveju mananti, kad nėštumo nutraukimas būtų buvusi klaida.
Gitana tvirtina nesiryžusi abortui, kadangi jaučiasi tikintis žmogus ir mano, kad abortas yra žmogžudystė. Vaikas - yra gyvybė, kuri šventa. Mergina galvojusi:„jei nutraukčiau nėštumą, nužudyčiau savo vaiką, todėl neturėčiau teisės vaikščioti žeme!“ Kai Gitana pradėjo lauktis, iš karto suprato, kad tai, kas užsimezgė, yra mažas žmogutis.
Dabar Gitana labai džiaugiasi, kad gali būti drauge su dukrele, ją apkabinti, ja rūpintis. Moteris jaučiasi labai laiminga, turinti vaikutį. Dukrelė, kaip sako Gitana, jai - visas pasaulis. Jei jaunoji mama galėtų grįžti į praeitį, vietoje dukrelės galėdama rinktis draugus, mokslus ar nerūpestingą gyvenimą, jos tikrai į nieką neiškeistų. Dukrelė „įnešė naujo vėjo“, naujų spalvų į Gitanos gyvenimą. Žinoma, taip pat atnešė ir rūpestį, atsakomybę. Bet, kaip sako Gitana, visų svarbiausia - begalinis džiaugsmas, laimė turėti vaikutį, tai – didžiausias stebuklas!
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Motinos ir vaiko globos namų direktorė Vida Neverovič
„Mes teikiame pagalba besilaukiančioms moterims ir mamoms, turinčioms vaikų iki pusantrų metų amžiaus. Ši pagalba – įvairiapusė: leidžiame moterims laikinai, kol vaikui sukaks pusantrų metų, apsigyventi šiuose namuose, teikiame nemokamą maitinimą, psichologo paslaugas, padedame vienišoms moterims atkurti ryšius su artimaisiais, bendradarbiaujame su teisininku, padedančiu moterims susitvarkyti dokumentus. Taip pat organizuojame bendrus laisvalaikio užsiėmimus, moterys buriasi į maisto ruošimo, siuvimo, rankdarbių, darbo terapijos grupes, be to, kartu keliauja, važiuoja į stovyklas. Šiuose namuose gyvenančioms moterims suteikiame galimybę dalyvauti profesinio mokymo kursuose - per pastaruosius pusantrų metų devynios čia gyvenusios moterys mokėsi virėjos, barmenės, konditerės, dažytojos, floristės, sekretorės specialybių. Padedame moterims ieškotis darbo, būsto, vaikų darželio.“
Jei pažįstate moterų, kurioms galėtume padėti – prašome paskambinti:
tel. (8 ~ 5) 212 1653, Vidai Neverovič.
Globos namų adresas: Vilnius, Odminių g. 12.
Justina Arutiunian,
Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“
www.vilnius.caritas.lt
