Kiekvienas šamanas turi dvasią globėją. Dažniausiai tai kažkada žemėje gyvenusio šamano dvasia, kartais — kuris nors dangaus gyventojas, bet visuomet antraeilis, nes žmogaus kūnas negali ištverti didžiųjų dievų galybės. Dvasia globėja visada plevena netoliese globojamo žmogaus ir, jo kviečiama, noriai pasirodo. Sunkiomis minutėmis ji padeda ir pataria šamanui, jį užstoja.
Be dvasios globėjos, kiekvienas šamanas turi dvasių pagalbininkių. Jas paskiria dvasia globėja, kurios pavedimus jos vykdo, padeda kovoti su priešiškomis dvasiomis, sužino tai, kas slepiama nuo kitų žmonių. Kuo daugiau šamanas turi dvasių pagalbininkių, tuo jis labiau patyręs, stipresnis.
Senovėje žmonės tikėjo, jog blogieji šamanai burtininkai įsako dvasioms pagalbininkėms susargdinti arba nužudyti savo aukas. O šamanai gydytojai, padedami savo dvasių pagalbininkių, kovoja ir išvaro iš ligonio kūno priešiškas dvasias.
Šamaną lydi ir kitos dvasios, apeigų metu ateinančios pas jį. Sibire jas vadina „kaljanais”. Jos elgiasi itin laisvai ir gali dalyvaujančiųjų apeigose beatodairiškai paklausti: ar jie turi lyties organus? Jei žmogus neatsargiai į tokį klausimą atsakys teigiamai, būtinai susirgs lytine negalia.
Šamanas kalbasi su tomis dvasiomis kaljanais, užduoda joms klausimus ir jų vardu atsako.
Priklausomai nuo savųjų dvasių globėjų galios šamanai skirstomi į tris grupes:
1.Paskutinieji šamanai — iš tikrųjų tai ne šamanai, o tik keistuoliai (silpnapročiai, isterikai ir panašiai). Jie sugeba regėti ir aiškinti pranašiškus sapnus, burti, gydyti nesunkias ligas, bet negali atlikti rimtų šamaniškų apeigų su būgno tratėjimu, užkeikimais ir aukų aukojimu.
2.Viduriniai šamanai — paprasti burtininkai, turintys mažesnę ar didesnę stebuklingą galią, kuri priklauso nuo dvasių pagalbininkių talento ir stiprybės.
3.Didieji šamanai — tai galingi kerėtojai. Manoma, kad jų dvasią globėją atsiuntė iš aukštybių pats Dievas. Į jų šauksmą palankiai įsiklauso pats Tamsos valdovas. Vienu metu visoje žemėje gali būti tik keturi „didieji šamanai”.
