asd

Sielų raida


Žmogui būnant aukštesniuosiuose pasauliuose, žemiškoji patirtis virsta gebėjimais ir charakteriu. Su atsinaujinusiais gebėjimais ir charakteriu jis grįžta į gyvenimą, naujas gyvenimas pratęsia prieš tai buvusį ir prasideda nuo tos pakopos – taip palaipsniui vystosi žmogaus sąmonė. Žmogaus evoliucija – tai sąmonės evoliucija. Kiekvieno žmogaus sąmonė evoliucionuoja pagal tam tikrą planą, pagal kurį žmogus gyvena savo atskirus gyvenimus, ir kiekvienas jo gyvenimas – tai viena kosminės mokyklos diena.

Per vieną tokią mokymo dieną reikia atlikti tam tikras užduotis ir išspręsti atitinkamus uždavinius. Jei žmogus atlieka tai sėkmingai, jis sparčiai žengia savo sąmonės evoliucijos kryptimi. Jeigu sekasi blogai – daugkart sugrįžta į tas sąlygas, į tas aplinkybes, kuriose jis neatsliko savo užduočių.

Žmonija – tai 60 mlrd individualybių. Tik nedidelė jų dalis vienu metu gyvena žemėje, kitos ilsisi neįsikūnijusios astrale ir mentale.

Visa žmonija skirstoma pagal sąmonės išsivystymą į 5 didelius skyrius, pakopas arba klases.

Jaunai sielai, neseniai išėjusiai iš gyvūno būsenos, mokymosi planas – egoizmas su nenumalšinamai atkakliu “aš noriu šito” – asmenybės centro stiprinimas. Tai pirmos klasės žmonės – jie labai netobuli, o jų protas – tai tik mąstymo užuomazgos. Jie dar nesugeba valdyti savo gaivališkų aistrų, savo grubios prigimties. Gimsta jie laukiniais arba mažai civilizuotose rasėse, taip pat civilizuotų rasių atsilikėliais ar nusikaltėliais. Jie daug kartų įsikūnija toje pačioje porasėje, tarp persikūnijimų turėdami tik neilgą pertrauką. Tačiau nepažabojamos aistros juos gali ilgam sulaikyti žemiausiose astralo sferose.

Po daugybės gyvenimų laukinių klasėje planas pakinta. Nauja pamoka, kurią žmogus turi palaipsniui išmokti, tai – “ne aš, o mes”. Dabar jis turi išmokti dalintis ir nereikalauti tik sau vienam. Antroji klasė – tai vidutinio išsivystymo, siauros pasaulėžiūros žmonės, kurių proto horizontas neišeina už šeimos ir tautos rėmų. Tai pirmykščio proto žmonės, be iniciatyvos ir vaizduotės. Daug kartų paeiliui jie įsikūnija toje pačioje porasėje, neilgai ilsėdamiesi Anap[us. Poilsio trukmė priklauso nuo žemėje pasiektos dvasinės pažangos.

Šios dvi žemiausios klasės apima 9/10 žmonijos.

Po to ateina kita sąmonės dvasinės raidos pakopa, kurioje noras tarnauti, palengvinti kitų naštą tampa pagrindine šios kasės žmonių gyvenimo gaida. “leiskite jums padėti” – taip skamba Kosminio proto planas kultūros žmogaus širdžiai, besiveržiančiai į dvasingumą. Trečioji klasė – tai kultūringi žmonės, kurie siekia aukštų tikslų ir idealų. Jų sąmonė išsiplėtė iki žmonijos vienybės ir gyvybės bendrumo suvokimo. Įsikūnija jie du-tris kartus vienoje porasėje. Laikotarpis tarp įsikūnijimų gali tęstis tūkstantmečius, tačiau vidutiniškai užtrunka nuo 700 iki 1200 metų.

Ketvirtoji klasė – Didžiųjų Mokytojų mokiniai. Kosminio proto planas tokiems mokiniams liepia pasišvęsti savo Mokytojui, tampant vis kilnesniais Mokytojo pasauliui teikiamos palaimos sergėtojais bei laidininkais. Mokiniai sąmoningai kuria savo ateitį. Jie laisva valia atsisako ilgalaikės palaimos Anapus, nors ir turi teisę į ją. Siekdami pagreitinti savo evoliuciją, jie įsikūnija tuojau po mirties. Kiekvienas jų turi savo Mokytoją, kuris pats parenka šeimą bei sąlygas, kuriose jie turi gimti.

Aukščiausia pakopa – išminties Mokytojai, Mahatmos. Kosminio proto – Logo – planas pilnai įgyvendintas ir didžioji siela gyvena nenusakomoje Dievoir žmogaus vienybėje. “Ne savo valios, bet Tėvo valios ieškau” – tai jų veiksmų malda. Penktąjai klasei priklauso tos retos žmonijos gėlės, kurios baigė savo žemišką evoliuciją ir pasiekė dievo-žmogaus būseną. Jiems nebereikalingi įsikūnijimai, o įsikūnija jie tik savo noru evoliucijos ir žmonijos gerovės vardan. Mahatma pats nusprendžia, kur ir kada jam gimti, nes jis – absoliutus savo likimo šeimininkas.

Sielai kylant evoliucijos laiptais, ji vis aktyviau dalyvauja pasirenkant įsikūnijimus. Žemiausio lygio siela paklūsta, labiau išsivysčiusi turi pasirinkimo teisę jai siūlomų įsikūnijimų ribose, pagaliau, siela, turinti aukščiausią pašaukimą, pasirenka įsikūnijimą ne savo, bet bendram labui.

Taip atsiskleidžia gyvenimo ir mirties prasmė. Persikūnijimo dėsnis – vienas svarbiausių kosminių dėsnių, kurio dėka evoliucionuoja gyvybė. Žmogus įsikūnija tiek kartų, kiek reikia pilnam sąmonės individualumo išsivystymui – nuo žmogaus-žvėries sąmonės kelio pradžioje iki žmogaus-dievo sąmonės kelio gale. Žmogaus evoliuciją galima palyginti su vėriniu, kurio kiekvienas karoliukas yra viena iš jo fizinių apraiškų, užvertų ant nemirtingo dvasios grūdo siūlo. Į įsikūnijimus galima žiūrėti kaip į atskirų gyvenimų grandinę, bet geriausia į jų kaitą žvegti kaip į vieną gyvenimą.

Tags: , ,

Nėra komentarų.

Palikite komentarą

Kyplex Cloud Security Seal - Click for Verification