asd

Slepiama tiesa apie abortus


J.Dapšauskas.

www.DELFI.lt

2008 sausio mėn. 18 d. 09:59

Seimui pradėjus svarstyti abortų uždraudimo klausimą, kai kuriuose žiniasklaidos leidiniuose pasirodė vienpusiškas vajus, kad blogis yra ne abortai, o būtent jų uždraudimas. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet padaroma apie 50 milijonų abortų. Pasaulyje tebevyksta aštrios diskusijos abortų klausimu, jos stiprėja ir Lietuvoje.

Dabar neretai nuėjusios pas gydytoją nėščios moterys išgirsta pirmą klausimą:“ Darysi abortą ar gimdysi?“. Tarsi tai būtų tik kažkokių trukdančių skreplių išspjovimas. Lengvai, greitai sutvarkoma krešulių pašalinimo medicininė procedūra. Tačiau ar tikrovė tokia paprasta?

Pirmiausia norėtųsi, kad žmonės šiuo klausimu turėtų kuo daugiau informacijos ir ji nebūtų slepiama. Šiandien kai kurios kraštutinės feministės isteriškai šaukia, kad moterys ne inkubatorius ir joms negali būti uždrausta darytis abortus.

Viena Seimo narė, neva ginanti moterų teises, apie abortą teigia, kad tai „individo teisė kūrybiškai tvarkyti savo gyvenimą“. Sakyčiau, labai menkas kūrybingumas jei jis tik taip pasireiškia. Sutikime, moteris ne inkubatorius. O kas ji yra aborto metu? Ar tai ne žymiai baisiau nei inkubatorius? O gal tai žudymo, karo su beginkliais laukas?

Mokslas apie gyvybės stebuklą

XX amžiaus viduryje, kai prasidėjo abortų įteisinimas pirmiausia tik „ypatingiems atvejams“ (kuriu ir dabar tėra tik 2 proc.), mokslas dar nebuvo taip ištyręs gyvybės prasidėjimo ir gyvybės vystymosi periodo. Šiandien jau yra filmų šia tema, gausu mokslinių duomenų. Ir reikia pažymėti, kad, kad abortų uždraudimo klausimas nėra tik Bažnyčios keliamas reikalas – tai visos žmonijos žmogiškumo patikrinimas.

Negimusios gyvybės ( kad ir kaip ja vadintume – gemalu, vaisiumi, negimusiu vaiku) žudymo šalininkai labiausiai teigia, kad tai, kas moteryje, tai tik jos laisvė pasielgti kaip ji norinti. Atlikti moksliniai tyrimai patvirtina, jog vaisius vystosi atsietai nuo motinos, pradėta gyvybė jau turi savo DNR: po poros dienų nuo vaisiaus užsimezgimo formuojasi kvėpavimo, nervinė ir maisto apytakos sistema, vidaus organai; praėjus 18 dienų nuo pastojimo ima plakti širdis; praėjus 21 dienai formuojasi savarankiška kraujotakos sistema (moters ir vaisiaus kraujas nebesimaišo), 11–12 savaitę kūdikis jau reaguoja į šviesą, šilumą, triukšmą, 14 savaitę per kūdikio širdelę prateka 24 litrai kraujo.

Abortų šalininkai labiausiai prieštarauja dėl teiginio, kad vaisiaus sunaikinimas yra žudymas. O kada dar galimas nėštumo nutraukimas, o kada jau ne? Lietuvoje galima iki 12 savaitės, kai kuriose kitose šalyse iki 24 savaitės.

Klauskim retoriškai: O gal ir prieš pat gimdymą galima šias procedūras atlikti? O gal gimus vietoj pliaukštelėjimo per užpakaliuką reikėtų pasistengti, kad būtų uždusinamas, nes, pavyzdžiui, nebus suteiktos geros ekonominės sąlygos jam auginti, kūdikis trukdys siekti asmeninės karjeros.

Filmai parodantys, kad abortas žudymas

Kada jau yra nebeleistina žudyti? Juk ką tik gimęs taip pat gal dar ne žmogus? Jo sąmoningas individualumas juk nesusiformavęs… Piktinamės, kai motina nužudo savo gimusius vaikus. O kai negimę pasmerkiami mirčiai? Kad abortas yra žudymas, tuo labiausiai įsitikinama pažiūrėjus filmą apie aborto darymo procesą: kaip traiškoma su replėmis besiformuojanti kaukolė, nutraukiamos, suplėšomos galūnės. Ir tai vadinama nekaltu žodeliu „išvalymas“.

Šie filmai yra parodomi kai kur mokyklose, bet plačioji visuomenė jų nėra mačiusi. Kai jaunimas šiuos filmus pažiūri, tai susiformuoja labai aiškų ir neigiamą požiūrį į tokius „išvalymus“ ir patys nusprendžia abortų nebedaryti nors jie dar ir nėra uždrausti.

Diskutuojant apie abortų uždraudimą, pirmiausia reikia atskleisti ir parodyti visą tiesą apie šį neva moters teisę išreiškiantį „išvalymo“ procesą, tada jau bus galima spręsti ar uždrausti, ar ne, to nori visuomenė ar ne. Akivaizdu, kad abortas yra didelis smurtas ir prieš moterį ne tik prieš negimusią gyvybę.

Televizijose daug vaidybinio smurto: pykšt – pokšt, tarsi mirtis tik žaidimas, netikras įvykis. Bet gal vietoj jų parodykime tikroviškus dokumentinius filmus apie įstatymais įteisintą „išvalymą“, negimusios gyvybės priešinimąsi abortų darymo replėm, konteineriuose sukrautas abortų „medicinines atliekas“? Reikia aiškiai pripažinti: pasaulis nėra nei krikščioniškas, nei humaniškas. Tai parodė vien praėjusio amžiaus žuvusiųjų masiniuose karuose skaičius.

Švietėjų kažkada skelbtos iliuzijos, kad mokslas išgelbės pasaulį, beje, labiausiai subliūško būtent XX amžiuje. Pasirodo, mokslas gali būti panaudotas ir geram, ir blogam tikslui. Viešųjų ryšių mokslas taip pat gali tarnauti ir geram, ir blogam. Kai kurios visuomeninės organizacijos yra įkuriamos, kad vystytų juoduosius viešuosius ryšius, kuriuos finansuoja abortus darančios klinikos, kontraceptikų pramonė. Tai jų informacinis ruporas, kuris darbuojasi labai įnirtingai ir gudriau (finansavimą taip pat turi geresnį) nei gyvybės šalininkai.

Ką atstovauja? Kas finansuoja? Ką skelbia?

Lietuvoje aktyviai prieš abortų uždraudimą pasisako aktyvi visuomeninė organizacija „Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija“ ji yra „Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos“ narė. Tad pabaigai verta žvilgterti į šios organizacijos idėjines ištakas, į įkūrėjos Margaritos Sanger gyvenimo kai kuriuos aspektus.

M. Sanger gimė 1879 m. JAV. „Laisvo mąstymo” dvasią ji paveldėjo iš savo tėvo, besidominčio frenologija – eugenikos teorija, aiškinančia, kad pagal žmogaus kaukolės formą galima spręsti apie jo protinius gebėjimus ir psichines savybes.

Aštuoniolikos metų ištekėjusi už Viljamo Sangerio Margarita neilgai trukus įsivėlė į nesantuokinius ryšius, patardama vyrui daryti tą patį. Ji tapo liberalaus klubo lankytoja, kur klausėsi socialistų lyderio Eugenijaus Debso paskaitų.

Margarita patyrė didelę Vilo Duranto, evoliucionisto Klarenso Derou bei „savanoriškos motinystės” propaguotojos Emos Goldman įtaką. Tuomet susiformavo M. Sanger idėjos apie motinystę, santuoką, šeimą ir apskritai apie pasaulį.

Neilgai trukus nuo socializmo Sanger perėjo prie anarchijos, propaguodama laisvą meilę. Šeimai jos vertybių skalėje buvo priešpriešinamas egocentriškas seksualinis individo pasitenkinimas. Vienas Sanger bendraminčių ir meilužių, seksologas Havelock Ellis supažindino ją su savąja eugenika, pagrįsta socialinių problemų sprendimo teorija, taip pat atvedė į 1841 m. Amerikoje įkurtą Oneidos bendruomenę.

Bendruomenės nariai, parinkus poras, sutuokiami turint tikslą gimdyti genetiškai tobulesnius vaikus. Nacių režimo metais tai praktikuota Lebens born gimdymo namuose. H. Ellis, vartojęs haliucinogeninius narkotikus, tikėjo beasmene panteistine dievybe. Jo teigimu, bet koks palaidas seksualinis elgesys yra normalus, jei nedaroma fizinė žala.

M. Sanger bendravo su Hitlerio patarėju rasinės higienos išgryninimo klausimais Eugene Fischer (Judžinu Fišeriu). Jos eugenika pagrįsta teorija buvo atvirai įgyvendinama nacių režimo metais. Savo išleistoje ir platinamoje brošiūroje ,,Šeimos ribojimas” Sanger gynė savo įsitikinimą, kad abortas yra pateisinamas. Abortų antikultūra argi nėra mažiau žiauri nei fašizmas? Ar tai ne fašizmo tęsimas?

Išvadas pasidaryti patiems

Šiuo straipsniu nepasakysiu: ar aš už abortų uždraudimą, ar prieš. Tai telieka sąmoningam kiekvieno pamąstymui. Svarbiausia, kad apie abortus, seksualinį gyvenimą nebūtų kalbama paviršutiniškai ir nutylint visą realybę.

Reikia šviesti, ugdyti visuomenėje tikrosios meilės supratimą; skatinti tiek moterų, tiek vyrų atsakomybę už savo ir kitų gyvenimą. Abortų uždraudimo klausimo iškėlimas, net jei jis ir nebūtų priimtas Seime, jau yra didelis laimėjimas, nes paskatina svarstybas šiuo klausimu, tik jos neturėtų būti vienpusiškos.

Tags: ,

Nėra komentarų.

Palikite komentarą

Kyplex Cloud Security Seal - Click for Verification