Neseniai supratau, jos Visata pulsuoja gyvenimu, o gyvenimas turi savo dėsnius. Vienas jų - ryšys. Ypač noriu kalbėti apie medžius. Vydūnas gražiai rašė, kad kiekvienas medis turi sielą. Aš pridurčiau - savo gyvenimo ugnį. O žmogus be sielos turi ir dvasią, savo spalvas, tai, ką mes vadiname šviesa, meilės kūrybine galia, kvėpavimą. Ne veltui medis yra Visatos simbolis. Žmogaus kojos - tai šaknys, liemuo - kamienas, iškeltos rankos - tai šakos, galva - amžinybės čiurlenimas. Juk žmogus - tai Dievo paveikslas.
Ką reiškia gimtinė, supranti tik pabuvęs tolimose kelionėse. Atsiranda nostalgija, Tėvynės ilgesys. Keliaudamas Libijos dykuma, mąsčiau, kokia laimė valgyti juodą duoną. Afrikoje jos nėra. Mačiau palmes, daugelį kitų egzotiškų medžių. Buvo malonu, bet jie negaivino mano širdies. Depresijos išvengiau, nes žinojau, kad grįšiu namo. Bus jau kita žemė, mineralai, žmonės, papročiai, tradicijos.
Galėjau iš Afrikos parsivežti sėklų, ieškoti ko nors įdomaus jos floroje. Bet žinojau, kad tai pavojinga, nes galima įvežti ir ligų. Be to, vargu ar kas čia gerai jaustųsi bei augtų, nes tėviškės žemė kitokia, metų laikai kitokie, kitas dangus ir saulė ne ta.
Turiu žemės sklypą ir sodinu medžius. Aplink mano namą auga ąžuolai. Sis medis - šventas. Nėra nieko brangesnio už ąžuolą. Ir jei šis linksmai auga, jo siela džiaugiasi gyvenimu. Ten, kur ąžuolai, galima rasti ir požeminių šaltinių.
Ąžuolas suteikia jėgų, tik visur reikia saiko. Tai nuostabus žmogaus donoras. Peržengti ribą pavojinga. Ąžuolas miega nuo 15 iki 17 val., o ypač aktyvus nuo 21 iki 3 vai. Kai nueinu prie savo ąžuolų, be kurių neįsivaizduoju gyvenimo, iš tolo sveikinuosi su jais, parodau pagarbą ir meilę. Mano rankos gerai treniruotos, nes užsiimu bioenergetika jau 15 metų, todėl man nereikia švytuoklės. Prie ąžuolo jungiuosi rankomis. Užčiuopiu pliusines ir minusines šakas. Ir jaučiu, kaip ąžuolo kamienu teka jo gyvenimo upė, skleidžiasi jo gyvenimo takas. Kai būnu labai pavargęs, galvą priglaudžiu prie ąžuolo žievės, kai kada pastoviu prie jo prisiglaudęs. Aš nematau ąžuolo sielos, nes negalima pamatyti meilės arba gyvenimo. Pirmiausia reikia jausti, o tik po to galima išmokti matyti medžio, žmogaus, gyvulio aurą.
Kai kas medžius pasirenka pagal zodiaką, pvz., svarstyklių medis - klevas. Aš pasirenku pagal širdį.
Man labai artimas beržas. Jo drąsa labai žavi. Štai prie namo, po langu, išdygo mažytis berželis. Ne vietoje. Reikia rauti, bet negaliu. Kada nors prisiversiu jį persodinti kitur. Kitas beržas auga ant apleisto stogo. Atrodo, ir žemės nėra, o jis auga. Be galo trokštu, kad žmonės žinotų: jei prie namo auga keli beržai, jei jie vienas kitam linki sėkmės, balti jų kamienai džiugina žmogaus širdį ir jie pasako: toje vietoje sidabro susikaupė 100 kartų daugiau negu kitur. Juk nuo seno jūrininkai žinojo, kad, į vandens statinę įmetus sidabro gabaliuką, vanduo labai ilgai negenda. Todėl ten, kur beržai, negali būti žmogui pavojingų mikrobų. Gal todėl vaikai mielai žaidžia po beržo šakomis, intuityviai jaučia - čia žmogaus sveikata.
Didelis turtas yra pušys. Tai nuostabus žmonių maitintojas. Be galo subtili bioenergetika. Po jomis lengva kvėpuoti. Labai tinka tiems, kurie serga džiova. Bet pavojinga sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Pušis miega naktį, ypač stipri anksti rytą.
Klevas pagal energijos galingumą eina po ąžuolo, beržo ir pušies.
Drebulė - stiprus vampyras. Ilgesnis sąlytis su ja sukelia galvos skausmus, mieguistumą, pykinimą. Ypač aktyvi nuo 14 iki 18 val.
Akacijos energetika ypač naudinga moterims: jos tampa ramesnės ir gražesnės.
Šermukšniai - labai stiprūs donorai, pagal energiją eina po akacijos.
Dažnas žmogus, turėdamas žemės, augina liepas. Ne tik todėl, kad gardus liepų medus. Liepos energija labai švelni, su šiais medžiais geriausia bendrauti anksti rytą. Jos primena mažus vaikus, kurie visada moka taip švelniai prisiglausti.
Malonu žiūrėti, kaip žydi kaštonai, vaikai mėgsta žaisti su jų vaisiais. Bet tai labai stiprus energijos šaltinis, galintis net psichiškai destabilizuoti žmogų.
Prie namų turiu savo topolį - seną, didelį, galingą. Jis siunčia šalčio energiją, panaikina įtampą.
Eglė - neutrali, ji tarsi nori visiems įtikti.
Pavasarį medžių bioenergetika ypač aktyvi. Labai gera pabūti mišriame miške, kur medžiai vienas kitą papildo. Visur reikia harmonijos.
Įdomu, kaip sugyvena sodo medžiai. Pasodinau keletą laukinių kriaušių ir gailiuosi - labai stipri minusinė energija. Reikia skiepyti. Bet vėl gaila - ne taip lengva pjaustyti šakas.
Greta slyvos ir obels pasodinau keletą vyšnių. Tačiau vyšnios turi labai stiprią minusinę energiją, todėl šalia augančiai obeliai ir slyvai sunku derėti. Paprastai jos dera keletą metų vėliau. Taigi vyšnia pati save kankina, jos siela nusilpsta, lengvai gali užpulti ligos, ypač vėžys. Vyšnias būtinai reikia sodinti atskirai.
Nupjaukite vyšnios šakelę taip, kad gale būtų du atsišakojimai - lengvai galėsite tapti virgulininku. Aišku, jeigu esate elementariai pasiruošę, visada galėsite atrasti vandenj, nustatyti tą vietą, kur reikia kasti šulinį. Jūsų rankose šakelė virpės ir links žemyn.
Miškas - visada nuostabu, be medžių žmonės negyvena. Medis visada yra magiškas, spindintis oro grynintojas, žmogaus dvasios gaivintojas ir maitintojas. Visi turime nuodėmių, kurias prisiminę, tampame geresni. Skriauda miškui - viena didžiausių blogybių. Ne veltui sakoma - kiekvieno vyro pareiga: sukurti šeimą, pastatyti namą, pasodinti medį. Tik ne egzotišką, ne su svetima mums bioenergetika.
Tik kartu su medžiais galima gyventi, kitaip žmonės suakmenės. Šlakas ir nuodingos medžiagos atims žmogui gyvenimo džiaugsmą. Gyvenimas - tai harmonija. Žmogui reikia visko. Aš net pasakyčiau - pirmiausia medžių.
Kokius vaistus medžiai duoda žmonėms galima pasakoti ilgai. Mes kalbame apie kūną ir kraują. Norisi pasidžiaugti beržo ar klevo sula, pasimėgauti jau pamiršta gilių kava.
Sąmonė, t. y. gebėjimas save jausti ir išreikšti, egzistuoja visose gyvybės formose, tik žmogaus šis gebėjimas kitoks negu augalų. Augalų pasaulis egzistuoja tam, kad "atvestų" iki mūsų, subrandintų jausmus iki išreikšto būvio. Augalai mums perduoda meilę, kuriančią saulės energiją. Ši iš augalų gaunama energija maitina ir "augina" mūsų astralinį kūną. Augalų gyvybės tikslas - pasiaukojimas. Tai ne tik maistas fiziniam kūnui, jie teikia šviesą, žvaigždžių ir kosmoso meilę, nes yra jų šaukliai.
Augalai egzistuoja tam, kad transformuotų šviesą į gyvybę, žmonės - kad gyvenimo turinį transformuotų į aukštesnę sąmonę, meilę.
Mes turime žiūrėti į augalus kaip į kažką šventą, kaip galimybę per juos bendrauti ir vienytis su Visata.
Visame pasaulyje šamanai ir burtininkai kalbasi su augalų sielomis ir dvasiomis. Indėnų žiniuoniai, prieš rinkdami žoleles, iš pradžių suranda vaistažolių grupės "vadą". Jie, pasisukę veidu į Rytus, klaupiasi prieš augalų vadą ir sveikina jį mandagiais žodžiais, kaip pasveikintų kitos genties vadą. Rodydami savo geranoriškumą, padovanoja augalui šiek tiek tabako, galbūt truputį kukurūzų miltų arba "antklodę" (medžiagos gabalėlį) ir dainos forma pateikia savo prašymą. Tik gavus augalo dvasios sutikimą, galima rinkti vaistažoles. Nes tik tuomet joje esanti medicinos galia bus veikli.
Panašiai ir Himalajuose: šamanas, nuogas ar apsigaubęs neapsiūlėta skara, iš vakarų pusės eina augalo link, dovanoja jam truputį ryžių ir sviesto, pasineria į savo sąmonę. Jis augalo dieviškai būtybei Devai dainuoja šventą dainą. Tik tuomet galima naudotis gydomąja jėga, tik tuomet jis augalo Devą laimės kaip sąjungininkę prieš ligų demonus.
Taoistų šaknų rinkėjas, ruošdamasis susitikimui su Ginseng dvasia, vieną mėnesį praktikuoja seksualinį susilaikymą, nevalgo mėsos ir nesinešioja jokio geležinio daikto. Ginseng - Deva, kurios dvasinė tėvynė yra Oriono žvaigždynas ir kuri dažnai tigro pavidalu slankioja miške, kalbinama žodžiais: "O, didžioji dvasia, neapleisk manęs, aš atėjau tyra širdimi, mano siela nesutepta, ji išvalyta nuo nuodėmės ir blogų ketinimų, pasilik čia, o visų dvasių aukščiausioji".
Visuomet žmonės su augalais vienijosi per maginius ritualus ir burtažodžius. Germanai garbino Devą kaip "vaistažolių motiną".
Manoma, jog augalų dvasios metų ritmu keliauja pirmyn ir atgal nuo požeminės iki aukštosios dangaus karalysčių.
Kiekvienas žalias augalas - tarpininkas tarp Saulės, kuri astrologijoje yra Dievo simbolis, ir Žemės, vadinasi, ir žmogaus. Augalai padeda mums pasisavinti saulės džiaugsmo ir kūrybinio įkvėpimo energiją. Augalai pirmieji iš visų Žemės civilizacijų pasirengę duoti kruopelytę saulės, dieviškos išminties. Tuo ir vertinga karalienė Flora. Bet kas ji tokia? Supoetinta pasakų, legendų, padavimų veikėja? Ar subtili realybė, dievybė, valdanti visą augalų gyvenimo karalystę? Ar ne ji savo nematomais kanalais sujungia augalus su saule? Betgi deivę Florą galima paliesti, galima paliesti medžio lapą, perbraukti ranka žolę, įkvėpti gėlių aromatą - ir jūsų siela pajus deivę Florą visu jos nepaprastu realumu. Viskas taip paprasta: sėkla, daigas, žiedai, vaisiai, lapai, fotosintezė. Bet augaluose slypi kai kas daugiau, ne tik proziška botanika. Visa Floros karalystė slepia begalę paslapčių. Kiekvienas augalas turi savas paslaptis, bet yra ir bendra: visi augalai ne tik sugeria anglies dvideginį, išskiria deguonį ir daro visiems gyviems organizmams prieinamą saulės energiją, bet ir transformuoja žmogaus pykčio, nesusivaldymo, pesimizmo energiją į gerą, palaimingą, aktyvią energiją. Tai yra augalai paverčia nuodus į nepavojingą maistą. Bet kiekvienas augalas sugeria tik tam tikrus nuodus. Vieni augalai priima mūsų nereikalingas tuščias mintis, kiti - pesimizmo, treti -nuoskaudų nuodus. Parneškite į namus vieną gyvą augalą - ir viena problema liks mažiau, parneškite dar vieną - išnyks dvi problemos. Tik rinkite gėles sąmoningai, kaip vaistus. Pavyzdžiui, visiems gerai žinomas kambarinis augalas, kurį taip mėgo mūsų močiutės, - fikusas - valo atmosferą nuo nepageidautinos energijos, lyg dulkių siurblys sutraukia į save mūsų nerimą, piktas mintis.
Augalai rodo mums teisingą gyvenimą, be žodžių moko ir atsargiai padeda teisingai eiti per gyvenimą, laiku kažką daryti ir laiku pasitraukti. Jų harmoninga energija daro mus laimingesnius, protingesnius, geresnius. Augalai mielai pasidalins savo turtais, jei žmogus bus nusiteikęs su jais bendrauti.
Nuskintas augalas nebeturi savo šaknies, o nuskynimo vieta - tai žaizda, iš kurios lyg kraujas išteka harmonijos energija. Augalai, kaip ir bet koks kitas gyvas organizmas, siekdami išlikti, saugo savo energiją ir kai juos nupjauna, sulėtina energijos tekėjimą, kad ji neišeitų į vandenį. Todėl nuskintų gėlių poveikis psichinei ir fizinei žmogaus būsenai, namų atmosferai yra dešimteriopai silpnesnis negu augalo su šaknimis. Tokie augalai negali pašalinti negalavimų priežasčių ir aplinkinių žmonių problemų. Galbūt ateity dovanoti skintas gėles bus laikoma prastu tonu, ir mes vieni kitus džiuginsime visaverčiais augalais su šaknimis.
Kambarinių ir laukinių augalų savybės yra visiškai tokios pat. Kiekvienas augalas pagal savo išorę ir gyvenimo būdą priklauso vienam iš 12 Zodiako ženklų. Magiškas ir gydomasis augalo poveikis žmogaus gyvenimui ir sveikatai susijęs su ženklu - konkrečios gyvenimo srities ir organo valdytoju. Tačiau kambariniai augalai turi vieną paslaptį - juos valdo Mergelė.
Mergelė - tarnavimo ženklas, ir kambariniai augalai tarnauja mums. Bet ir mes tarnaujame jiems. Kiek jiems atiduosime savo meilės, tiek gausime iš jų geros energijos. Mergelė - tai labai išmintingas ženklas, linkęs į apmąstymus ir analizę. Kambariniai augalai turėdami tik vienus namus - Mergelės ženklą - tarnauja visai žmonijai. Mergelė jiems suteikė tokių savybių, kurios atitiktų visos Žemės žmonių charakterius. Kambario augalai, žmogaus išlaisvinti nuo kovos už išlikimą, rūpinasi tik vienu žmogumi, tik problemomis ir ligomis. Tokia abipusė meilės magija.
Gydymo žolėmis magijoje žinomas būdas, leidžiantis keisti konkretaus augalo savybes. Pavyzdžiui, gydyti reikia dilgele, jos tuo metu nėra, tada paimamas kitas augalas, magiškai keičiama jo siela ir visai kitas augalas įgauna dilgėlės savybių.
Fitoterapeutai pastebėjo, jog augalai apskritai linkę keisti savo gydomąsias savybes. Pavyzdžiui, augalai, surinkti liepą, stipriai veikia skrandį, bet jei tie patys augalai bus rinkti mėnesiu vėliau, jų gydomasis poveikis bus nukreiptas į širdies-kraujagyslių sistemą. Ištisus metus Saulė juda Zodiaku, pereidama kiekvieną mėnesį iš vieno ženklo į kitą ir atkreipdama dėmesį į naujas gyvenimo sritis ir žmogaus organus. Zodiaku ratu sukasi dar daugybė planetų, ir kiekviena jų kažką mums duoda. Visi Žemės gyventojai jaučia tas kosmines permainas. Jaučia jas ir augalai, todėl ir keičiasi, sustiprindami vienas savybes ir silpnindami kitas. Kambario augalai, be kosminės, turi savo, namų "saulę" - šeimininką, kuris juos čia apgyvendino, rūpinasi jais, šildo savo meile, ir augalai tampa panašūs į jį, jo namų atmosferą. Mergelė, jų valdovė, - permainingas,besikeičiantis, bet ir žemiškas, patikimas ženklas, kuriantis viską ilgam. Ir kambario augalai, greitai pakeitę namų atmosferą, palieka ją tokią ilgam, kaip reikalauja Žemės stichija. Jei kambary kurį laiką buvo augalų, o paskui juos išnešė, atmosfera, jos energetika nepasikeis iškart.
Kambario augalų prigimtis priešinasi mūsų konservatyvumui ir įpročiams. Jų dvasia - permainų dvasia. Tai gyvenimo, judėjimo dvasia. Ji keičia atmosferą aplink augalą ir mus įkvepia vidiniam judėjimui, mūsų įpročių ir nuostatų keitimui.
Augalai prastai auga namuose, kur gyvena sunkaus charakterio, pavargę nuo gyvenimo pesimistai, nemokantis gyventi savo energija vampyrai. Kuo nors amžinai nepatenkinti, sudirgę žmonės skleidžia neigiamą energiją, teršia erdvę. Bet kai tokie žmonės išvyksta, augalai atsigauna. Tačiau kambariniai augalai, kurių paskirtis yra tarnauti žmogui, vis dėlto gali išvalyti namus, kuriose vyrauja slogi atmosfera. Bet pirmiausia kambarį reikia išvalyti malda. Melstis reikia uždegus žvakę, pašlakstant kambario kampus švęstu vandeniu. Tik po to į kambarį galima įnešti augalus. Bet jie neturi būti labai jauni. Jei namuose yra nuolatinės neigiamos energijos šaltinis, "sunkus" žmogus, pesimistas, jauni augalai gali būti nepakankamai pajėgūs išvalyti kiekvieną dieną teršiamą atmosferą. Jie patys gali žūti, uždusti žmogaus jausmų sumaištyje. Į energetiškai "sunkius" namus reikia atnešti didelį, suaugusį augalą, ir geriausia ne vieną.
Kuo sunkesnė atmosfera namuose, tuo daugiau kambarinių gėlių juose reikėtų auginti.
Senovėje apie energetiškai sunkius namus sakydavo, kad juose gyvena "nelaba dvasia". Nelaba dvasia - kažkas blogo ir baisaus - apsigyvena kartu su nemokančiais džiaugtis, piktais žmonėmis. Nelaba dvasia gyvena kiekviename nelabame žodyje, nedoroje mintyje, egoistiniame troškime. Mes patys savo mintimis, troškimais, žodžiais pritraukiame nemalonumus, sukuriame palankias sąlygas "nelabos dvasios" gyvenimui ir klestėjimui. Augalai išvalo iš mūsų ir atmosferos šį purvą. Tad - paradoksas - tuose namuose, kur augalai prastai auga, jie yra reikalingiausi.
Augalai stimuliuoja dvasinį žmogaus augimą. Bet žmogus gali "praaugti" žaliąją karalystę, ir tada augalai jau nebegali skatinti jo vystymosi. Tokiam žmogui augalai tiesiog nereikalingi. Ir jie jo namuose neauga, lyg sakydami: "Atiduok mus tam, kam mes esame reikalingi". Žinoma, tokių unikalių žmonių pasitaiko nedažnai, bet jų yra.
Visi augalai gali būti kaip talismanai, nes turi savy pirmapradės stichijos jėgos. Žmogus, kuris naudojasi "žaliąja magija", privalo turėti žinių, be galo mylėti augalus ir nepažeisdamas vykdyti griežtas taisykles. Augalai renkami tik tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje, kartais reikalingas tam tikras ritualas. Labai puikus pavyzdys galėtų būti Anderseno pasaka "Laukinės gulbės", kurioje Elzytė privalėjo tylėti, kol mezgė siūlais, suverptais iš kapinių dilgėlių. Priešingu atveju vietoj išgelbėjimo ji būtų savo užburtiems broliams atnešusi pražūtį. Pasaka lieka pasaka, bet joje labai aiški augalų magija.
Bet kuris augalas turi keturias dalis: šaknį, stiebą, lapus, žiedus ir vaisius. Kiekviena dalis turi ryšį su tam tikra stichija ir pasaulio dalimi. Šaknis susijusi su Žemės stichija ir Pietumis; stiebas - su Vandens stichija ir Šiaure; lapai - su Oro stichija ir Vakarais; žiedai - su Ugnies stichija ir Rytais. Renkant žoles reikia orientuotis į pasaulio šalį, atitinkančią tą augalo dalį, kurią renkate.
Augalai, naikinantys burtus ir saugantys nuo jų - tai Saulės ir Marso augalai. Prieš bet kurį blogį tinka augalai, turintys savyje dalelę Saulės. Paprastai tai ryškūs, gausiai žydintys, geltonos ar oranžinės spalvos. Tvirto stiebo, lapai ištaigingi ir tvirti. Saulei priskiriami medžiai - aukšti, puikūs, sukeliantys saugumo ir šviesos jausmą (pušis, klevas, bukas, beržas). Pušis myli žmones ir linki jiems gero. Maža to, šis medis labai jautrus blogiui. Būtent todėl pušys blogai auga miestuose. Jeigu turite galimybę pasirinkti, tai visuomet rinkitės pušį. Medinės lentos, baldai iš pušies visuomet bus gera apsauga nuo bloga linkinčiųjų. O pušies šakelės su kankorėžiais turėtų puošti kiekvienus namus, ypač tada, kai ilgesnės naktys, o silpna saulė nespėja nuvyti tamsos jėgų. Pušis ypač globoja Liūtus. Medžio reikia ne tik prašyti, bet ir jam padėkoti.
Saulėgrąža ypač stipriai apsaugo. Netgi saulėgrąžų aliejus ir sėklos yra nebloga parama prieš blogio jėgas. Jei norite apsidrausti, prieš konfliktą galite truputį pavilgyti pirštų galiukus į saulėgrąžų aliejų ir paliesti jais smilkinį, "trečiąją akį".
Nedžiovintos saulėgrąžų sėklos, pabertos ant slenksčio, sutrukdys per jį peržengti blogiui, o saulėgrąžų žiedai, pamerkti vazoje, ne tik puikiai atrodys, bet ir apvalys namus nuo negatyvios energijos. Jeigu pasodinsite saulėgrąžų po langais, tai jūsų namus aplenks nuoskaudos ir nusivylimai.
Augalai – kariai
Badantys ir aštrūs, pjaunantys ir deginantys Marso augalai, turintys sausus, lanksčius, dažnai padengtus čiuptukais stiebus, nesukelia švelnumo, bet kaip jokie kiti augalai apsaugo nuo magiškų antpuolių ir ligų.
Sakoma, kad rudeninė dilgelė gali pasakyti net jūsų slapto priešo vardą. Tik reikia vėlų rudenį surasti dilgėlių atvašyną ir pliku delnu braukti per dilgelės stiebą iš apačios į viršų, mąstant apie tai, kas jums galėtų linkėti blogo. Kai ištarsite vardą, jūsų ranką nudegins.
Dilgelė - Avino ir Skorpiono talismanas.
Česnakas. Jis puikiai apsaugo nuo energijos vampyrų ir kitų "anapusinių" jėgų. Ypač vertingi žiedai, jie pašalina kai kuriuos meilės burtus. Nupintas iš česnakų ir pakabintas virš durų bei langų vainikas neleis įsigauti į namus nekviestiems svečiams. Ispanai mano, kad putra iš česnako nurodys pavyduolį - jis kvepės kelis kartus stipriau nei kiti, ragavę to maisto. Česnako sultys neleidžia užsnūsti ir apskritai ši daržovė labai naudinga sveikatai.
Viksva. Ji apsaugo nuo meilės ir užbūrimų. Jei pradedate įtarti, kad kažkas bando užburti jus, primėtykite šio augalo ant grindų ir būtinai šviežios viksvos įdėkite į lovą. Viksvos šaknis, nešiojama su savimi, labai gerai apsaugo nuo blogų užmačių ir "stipriosios" lyties. Žiedai nuvaikys meilės užbūrimus, parodydami išrinktąjį tokį, koks jis yra iš tikrųjų.
Kietis. Nors kietis ir nekenčiamas augalas, bet tai patikima priemonė nuo užkerėjimų. Sakoma, kad sudžiovintas kiečio žiedas, ant kurio užvyniojamas šeimininko plaukas, ne tik apsaugo nuo daugelio burtų, bet ir grąžina juos siuntėjui.
Sėkmės augalai
Sėkmę reikaluose ir žaidimuose, moksle ir darbe dovanoja Merkurijaus augalai. Jie šliaužiantys ir lankstūs, ryškiais gležnais žiedais.
Žirnis padės įvairiose sudėtingose situacijose, ypač juridinėse. Išdžiovintos žirnių virkščios padarys kalbą įtikimesnę, išmuš iš vėžių oponentą. Jūs tapsite nuostabus pašnekovas, reikiamu momentu atminsite reikalingą informaciją. Ypač žirniui (ir jo giminaičiams) patinka Mergelė.
Apynys. Žaidėjų ir avantiūristų pagalbininkas. Padės žaidime, ypač naujokams, bet nemėgsta godulio ir keršto. Jei jį turintis žaidžia ne iš įdomumo, o norėdamas pralobti, apynys ne tik nustos padėti, bet pasuks sėkmę prieš jį.
Amalas. Tai studentų ir mokinių augalas. Sakelė augalo padės greitai įgyti žinių. Nešiojantys šį augalą su savimi niekada neliūdės. Amalas gali patarti, kur ieškoti lobio, atvesti žmogų ten, kur vyksta kažkas įdomaus, laiku įspėti apie nelaimę. Tai Dvynių augalas.
Apsaugantys augalai
Kraujažolė. Tai labai stiprus augalas, jį galima dėti ant galvos nuo užkalbėjimų. Be to, kraujažolė jauniems žmonėms dovanoja stiprų globėją, o merginai gali pažadinti romantiškus jausmus įžymiam pagyvenusiam žmogui.
Astrai įprasmina tikėjimą (purpuriniai ir skaičiai raudoni), viltį (rausvi, alyviniai ir citrininiai), dievišką meilę (balti) ir išmintį (violetiniai). Šios gėlės apsaugos nuo blogų užmačių, sustiprins dvasią išbandymuose.
Serenčiai apsaugos nuo piktų jėgų, sustiprins aistrą, saugos nuo svetimos akies. Pakanka pastatyti prie durų ir langų puokštes serenčių, ir nelaukti svečiai atsimins turintys neatidėliotinų reikalų ir praeis pro šalį.
Susitaikymo augalai
Jei namuose nėra sutarimo, šeima griūna, nėra supratimo tarp tėvų ir vaikų, galite kreiptis į "susitaikymo augalus". Tai daryti reikia labai atsargiai. Nueikite į kapines ir suraskite pamirštą kapą, ant kurio auga žolė ir lauko gėlės, kurios tradiciškai laikomos geromis. Tai ramunėlė, varpeliai, laukiniai žirneliai, vijoklis, kraujažolė, juozažolė, jonažolė. Palesinkite ant šio kapo paukštelius, atsiminkite gerą žmogų, kuris ten ilsisi. Po poros mėnesių kreipkitės į dvasią, kurios nepažinojote, kuri dabar ilsisi kitame pasaulyje, ir paprašykite jos, kad užtartų jūsų namus. Po to nuskinkite šakelę ar gėlytę ir pakabinkite virš savo namų durų.
Vilties gėlės
Jeigu neturite jėgų pamiršti savo senos meilės, ir ji trukdo atsiduoti naujam jausmui - jums padės alyvos. Alyvos visada gelbsti norint nutraukti ryšį su praeitimi.
Prisiskinkite naktį alyvų ir atsineškite į savo namus, į kambarį su langais į rytus (gerai, jei pro langą matosi Venera). Prieš langą pastatykite veidrodį, o prieš jį - puokštę alyvų. Sutikite aušrą, žvelgdami į veidrodį pro žydinčius žiedus ir atminkite visa, kas buvo gera jūsų jausmuose ir išgyvenimuose. Pastatykite prie lovos galo, virš galvos. Lai stovi, kol sudžius, po to naktį nuneškite jas prie gimtojo krūmo. Greitu laiku iš jūsų nelaimingos meilės atminty paliks tik mieli prisiminimai ir padėka juos sužadinusiam žmogui, o jūsų širdis atsivers naujai meilei.
Visatos esmė - harmonija, meilė ir pagalba vienas kitam. Padėkokite augalams už suteiktą pagalbą.