Aš jau minėjau, kad širdies, kepenų, plaučių, kasos, sąnarių ir kitų Žmogaus organų susirgimai prasideda ir stiprėja tuomet, kai atsiranda pokyčiai žmogaus sielos ir galvos smegenų valdymo Struktūrose įdomumo dėlei diagnozavau keletą žmonių, kuriems buvo atliktos organų persodinimo operacijos. Aš juos mačiau per televiziją arba apie tai skaičiau laikraščių ir žurnalų straipsniuose. Diagnostikos metu išryškėjo tokie faktai:
ligonio sielos ir galvos smegenų valdymo struktūrose buvo gilios bioenergetinės duobės, todėl pamažu vyko nykimo, audinių išretėjimo ir kiti organo ligos plitimo procesai,
operacijos metu pernešant organais donoro kūno į ligonio kūną persineša ir visa jo sielos bei galvos smegenų valdymo struktūrų bioenergetika. Jeigu donoro valdymo struktūrų bioenergetika pakankamai stipri, organas prigis, o jeigu nepakankama - organą ligonio kūnas atmes. Be to, yra būtina sąlyga, kad donoro sielos ir galvos smegenų valdymo struktūrų teigiama bioenergetika galėtų kompensuoti ligonio valdymo Struktūrų nepakankamumą ir dar turėti pakankamą valdymo struktūrų rezervą organo sveikimui po operacijos.
Taigi, organo persodinimo metu iš donoro ligoniui perkeliama ir dalis žmogaus sielos bei galvos smegenų valdymo Struktūrų. Kokios šio proceso tolimesnės pasekmės mirusio žmogaus - donoro ir po operacijos gyvenančio žmogaus, kokie išlieka tarpusavio sąveikos ryšiai subtiliose zonose, man analizuoti neteko. Kaip ten bebūtų, bet aišku viena, kad sėkmingai operacijai visų pirma reikia per atgailą pašalinti ligonio ligos priežastis - nuodėmes, o po to, kai atsistatys jo sielos ir galvos sniegenų valdymo struktūros, imtis operacijos. Jeigu žmogus tą atgailą atliks laiku, t. y., kol dar neįvyko negrįžtami organo pokyčiai, tai pats išgydys savo susargdintą organą ir operacijos nereikės.
Operuojantys gydytojai ir juos aptarnaujantys žmonės patys turėtų būti sveiki, ir ypač turėti sveikus atitinkamus savo organus (pavyzdžiui, sveikas kepenis, kai vyksta kepenų persodinimo operacija). Priešingu atveju gali pakenkti ligoniui ir operacijos sėkmei.
Atkreipiu skaitytojų, ir ypač medikų dėmesį į tai, kad paimti organus be žmogaus sutikimo po mirties dovanoti savo organus kitiems žmonėms arba numarinti žmogų komerciniais tikslais, siekiant panaudoti jo organus donorystei, yra nepaprastai didelė nuodėmė ne tik medikui ir jo palikuonims, bet ir ligoniui bei jo palikuonims.
Turiu atkreipti medikų dėmesį ir į tai, kad organą iš mirštančiojo kūno išėmus per vėlai, jį jau būna apleidusios kai kurios sielos ir galvos smegenų valdymo struktūrų grandys, ir jų stoka neleidžia organui gyventi ligonio kūne, ypač jeigu paties ligonio šios struktūros yra silpnos arba minusinės. Taip atsitinka, kai donoras ilgą laiką yra išbūvąs komoje, kai avarijos metu yra pažeistos tą organą valdančios galvos smegenys ir dėl kitų priežasčių. Iš kitos pusės nereikia pamiršti, kad per ankstyvas organų paėmimas iš donoro yra pastarojo žudymas...